Neseniai NASA baigė Jupiterio mėnulio Europos tinkamumo gyventi tiriamosios misijos apžvalgą. Planuojama, kad ši misija prasidės 2020 m. Dabar prasidėjo būsimojo erdvėlaivio kūrimo darbai.
Pirmojo, A etapo metu, atrinkta 10 mokslinių instrumentų, kurie bus kuriami Jupiterio palydovo Europos tyrinėjimams, informuoja spaceflightinsider.com. Numatoma, kad naujasis misijos etapas, kitaip vadinamas etapu B, tęsis iki 2018 m. rugsėjo, jo metu turi būti sukurtas erdvėlaivis ir posistemiai. A etapo metu buvo pradėtas kai kurių erdvėlaivio dalių, kaip antai, saulės baterijų, mokslinių instrumentų detektorių, testavimas, kuris tęsis ir B etapu. B etapo metu bus parinkti subsistemių pardavėjai, taip pat mokslinių instrumentų elementų prototipai, bus gaminami ir testuojami erdvėlaivio mazgai.
NASA misija suskirstyta į 4 etapus. Kiekvienu etapu misijos vykdytojai turi pademonstruoti, kad atitinka NASA reikalavimus ir yra pasirengę pereiti į kitą etapą. B etapas – yra pradinis erdvėlaivio kūrimas, C ir D etapai apims baigiamuosius darbus, erdvėlaivio gamybą, surinkimą, testavimą ir paleidimą.
Planuojama, kad 2020 m. turi pakilti kosminis laivas į Europą.
Po kelerių metų skrydžio jis pasieks Jupiterio sistemą. Erdvėlaivis apskris Jupiterį kas dvi savaites, kartkartėmis jis priartės prie Europos. Per pirmą misijos etapą erdvėlaivis priartės prie Europos 45 kartus nuo 2 700 iki 25 kilometrų atstumu. Erdvėlaivis tyrinės paledėjusį Jupiterio mėnulio paviršių, tirs ledo atplaišų sandarą, struktūrą. Apledėjęs Europos paviršius bus tiriamas terminiu instrumentu, bus aiškinamasi, ar neseniai į paviršių neišsiveržė vandens, kiti instrumentai ieškos vandens ir mažų dalelių ženklų Jupiterio palydovo atmosferoje.
2012 m. NASA kosminis teleskopas „Hubble“ užfiksavo trykštančius geizerius Jupiterio palydove Europoje. Kad Europoje gali būti vandens, mokslininkai spėliojo jau ne vienerius metus. Apie ledą Jupiterio palydove pradėta spėlioti dar 1979-aisiais, visai netrukus pradėta svarstyti, kad jame gali būti Žemės gyventojams nepažintos gyvybės pėdsakų. Jupiterio palydovą Europa mokslininkai laiko vienu iš Saulės sistemos objektų, kuriuose vertėtų ieškoti nežemiškos gyvybės pėdsakų.
