Kelionės tarp žvaigždžių, klasikinė mokslinės fantastikos svajonė, jau gali tapti moksliniu faktu, jei tik tam atsiras turinčių atliekamų pinigų.
Pavyzdžiui, už 100 mln. JAV dol. (94 mln. eurų) artimą sumą galima būtų įsigyti komercinę raketą ir ją išskraidinti iš Saulės sistemos, rašo „Scientific American“. Tačiau pasiekti rezultatams reikėtų daug kantrybės: jei raketa išskristų rytoj, pasiekti artimiausią „uostą“, potencialiai gyvenamą Žemės masės planetą, neseniai atrastą Alpha Centauri trijų žvaigždžių sistemoje, Proxima b, reikėtų beveik keturių šviesmečių. Raketa kelionėje užtruktų prireiktų apie 80 tūkst. metų.
nuotr. Skatebiker, „Wikipedia“
Tad užuot išleidus 100 mln. JAV dol. palyginti lėtam erdvėlaiviui, milijardierius Jurijus Milneris pernai pareiškė, kad jis šią pinigų sumą išleis trumpesnio kelio į Alpha Centauri paieškoms ir jis turėtų neužtrukti ilgiau nei vieno žmogaus gyvenimas. Iniciatyvos „Breakthrough Starshot“ tikslas ieškoti lengvų orlaivių, kurie galėtų atsikratyti dalies balasto pakilę į kosmosą ir išvystyti pakankamai didelį greitį. Iniciatyvos planai jau 2040 m. pakelti tūkstančius nedidelių orlaivių, kurių svoris būtų apie 1 gramą, o plotis apie 4 metrus, į Žemės orbitą. Kiekvienas iš jų turėtų vieno centimetro lustą su kamera, davikliu, varikliu ir baterija.
Iš Žemės orbitos kiekvienas plunksnos svorio erdvėlaivis būtų nukreipiamas į Alpha Centauri 20 procentų šviesos greičio, o tam galėtų būti naudojamas Žemėje esantis 100 gigavatų lazeris.
Skaičiuojama, kad tokio prietaiso kelionė užtruktų kiek ilgiau nei 20 metų, tad zondai galėtų pasiekti tikslą jau 2060 m. Tačiau toks didelis greitis reikalauja didelių investicijų, tad skaičiuojama, kad iniciatyvai gali reikėti daugiau nei 100 mln. JAV dol. Be to, jei lengvieji orlaiviai skris tokiu dideliu greičiu, jie turės tik kelias sekundes užfiksuoti Centauri sistemai, o persiųsti vertingiesiems duomenims jie naudotų nedaug galingesnius nei mobiliojo ryšio signalas lazerius.
Dėl šios priežasties kritikai sako, kad iniciatyvai planuojamos skirti investicijos jau atrodo nenaudingos. „Kai mes perskaitėme apie (iniciatyvą – aut. past.), pamanėme, kad yra netikslinga išleisti tiek pinigų skrydžio pro šalį misijai, kuri užtruks dešimtmečius, kai kelioms nuotraukoms padaryti bus skiriamos sekundės“, – komentavo nepriklausomas tyrėjas iš Vokietijos Michaelis Hippke.
Dirbdamas su René Helleriu, astrofiziku iš Maxo Planko instituto Gotingene, Hippke pasiūlė alternatyvią misiją. Jo nuomone, ji galėtų duoti daugiau naudos mokslui. Pasiūlymo esmė – užuot naudojus lazerį nedideliems orlaiviams, tam naudoti tik žvaigždžių šviesą ir siųsti kiek didesnius erdvėlaivius, kurie liktų Alpha Centauri sistemos orbitose.
Detalesnis jų pasiūlymo aprašymas skelbiamas „The Astrophysical Journal Letters“. Jų nuomone, erdvėlaivis galėtų sverti apie 100 gramų, bet būti žymiai didesnis, t. y. apie 100 tūkst. kv. m, o tai sudaro apie 15 futbolo aikščių plotą.
Tikėtina, kad tokį orlaivį pastatyti bus įmanoma ateityje, įvertinus pažangą moksle kuriant lengvas medžiagas. Tokio orlaivio kelionė iki tikslo užtruktų apie 150 metų. „Kelionė užtruktų beveik 7 kartus ilgiau nei planuojama 20 metų misija, tačiau dėl to pavyktų metus ar net dešimtmečius iš arčiau tyrinėti užuot gavus vos kelias sekundes“, – komentavo R. Helleris. Kaip erdvėlaivis galėtų skristi pro numatomą tikslą galima pamatyti vaizdo įraše.
Paieška archyve
