Cheminių elementų periodinėje lentelėje surašyta daugiau nei šimtas pavadinimų, išrikiuotų į eilę nuo 1 (vandenilio) iki 118 (oganesono). Kiekvienas skaičius atitinka protonų, esančių to elemento branduolyje, kiekį, rašo livescience.com.
Mokslininkai nepaliaujamai dirba kurdami naujus elementus bandydami sugrūsti vis daugiau ir daugiau protonų į branduolį ir taip pamažu plečia elementų lentelę. Bet tokios pastangos kelia klausimą: jei lentelę įmanoma plėsti didėjančių skaičių kryptimi, gal būtų įmanoma ją praplėsti ir į mažėjančių skaičių pusę? Ar įmanoma sukurti „nulinį“ elementą? O gal jis ir taip jau egzistuoja?
Iš tikrųjų „nulinis elementas“ jau daugiau nei šimtmetį yra mokslinių diskusijų ir minties eksperimentų objektas. Bet pats atkakliausias šio elemento ieškotojas buvo vokietis chemikas Andreasas von Antropoffas. Būtent jis sukūrė savo periodinę elementų lentelę, kurios priekyje buvo ne vandenilis, o jo paties sugalvoto pavadinimo elementas neutronis.
Tiesa, šiais laikais apie A. von Antropoffą girdime labai jau nedaug – dėl nacistinių pažiūrų mokslo pasaulis jo tarsi išsižadėjo. Bet apie neutronį laikas nuo laiko išgirstama. Šiais laikais neutroniu dažnai vadinama substancija, sudaryta beveik vien iš neutronų. Ji randama pačiose mažiausiose ir tankiausiose žinomose žvaigždėse, kurios taip ir vadinamos – neutroninėmis žvaigždėmis.
Neutroninės žvaigždės – tai didelių, sugriuvusių žvaigždžių branduoliai. Vos dvidešimties kilometrų skersmens kosminių darinių masė gali būti net tris kartus didesnė nei mūsų Saulės. Tokio masyvumo paslaptis – žvaigždžių sandara: jos yra praktiškai vien iš neutronų, kuriuos į vieną gumulą sutraukia galinga gravitacija.
Paprastai neutronai egzistuoja tik atomų branduoliuose, tad didesni jų agregatai yra astronominio retumo, nusipelnančio neutronio pavadinimo. Bet ar neutronį taip pat galima būtų pavadinti ir nuliniu elementu? Teoriškai – taip, mat neutronyje teoriškai protonų būti neturėtų, tad reikalavimus jis kaip ir atitinka. Bet išlygų tokio elemento egzistavimui patvirtinti taip pat reikėtų prigalvoti nemažai.
Visų pirma, neutronis turėtų egzistuoti tik neįtikėtinos neutroninės žvaigždės gravitacijos sąlygomis, tad praktiškai jo egzistavimo patikrinti negalėtume. Be to, jei iš tokios žvaigždės nusemtume arbatinį šaukštelį turinio (jis svertų tiek, kiek žemiškomis sąlygomis svertų rimtas kalnas), visa šaukštelyje esanti materija nedelsiant, išsiskiriant dideliam energijos ir radiacinio aktyvumo kiekiui, suirtų. Tad, nors mokslininkai naujus cheminius elementus fiksuoja užregistravus vos milisekundėmis ar jų dalimis trunkančią tų elementų egzistenciją, neutronis galėtų būti stabilus, bet tik tuomet, kai sudaro neutroninės žvaigždės branduolį.
