Atidarykite savo išmanųjį telefoną ir veikiausiai rasite jame ličio jonų bateriją. Jas galima įkrauti vėl ir vėl – puiku. Bet jas sunku perdirbti, o ličio kaina kyla. Devyni P. Korėjos Ulsan nacionalinio mokslo ir technologijos instituto (UNIST) mokslininkai sukūrė pribloškiančią alternatyvą: bateriją iš medžiagos, kurios nesunku gauti ir vargu ar kada pritrūks – jūros vandens.
Ličio jonų baterijos, kokios naudojamos „iPhone“ ir „Tesla Powerwall“ akumuliatoriuose, gali padėti užbaigti vergavimą iškastiniam kurui. Bet nerimas dėl ličio gavybos ir augantys kaštai rodo, kad ideali baterija dar nesukurta. Ieškodami geresnio sprendimo, UNIST tyrėjai nukreipė žvilgsnius į jūros vandenį.
Jų įrenginys iš esmės yra natrio–oro, ar tiksliau, natrio–deguonies (NaO) baterija. Nors NaO baterijų kainos ir efektyvumo santykis didesnis už ličio jonų baterijų, komerciniam panaudojimui jos dar nėra parengtos. Vienas iš tyrėjų darbo tikslų buvo įveikti kai kuriuos iššūkius, pastojančius kelią šio sprendimo komercializavimui – ir aptiko atsakymą jūros vandenyje.
Pasirodo, jūros vanduo yra puikus katolitas – katodo ir elektrolito hibridas. ACS žurnale „Applied Materials & Interfaces“ publikuotame straipsnyje tyrėjai teigia: „Nuolatinis jūros vandens tekėjimas į bateriją ir iš jos, tiekia natrio jonus ir vandenį krūvio kūrimui.“
Jūros vandenį naudojančią bateriją galima palyginti su ličio jonų baterijomis, matuojant išsikrovimo įtampą. ACS duomenimis, Jūros vandens baterijos išsikrovimo įtampa buvo ~2,7 V, o tas pats ličio jonų baterijos rodiklis yra 3,6 V – 4 V. Tai reiškia, kad mokslininkams dar yra kur stengtis, bet jų įrenginys gali priartinti mus prie pasaulio, kuriame energijos saugojimas nepriklausys nuo ličio.
