Tai, apie ką paprastai viešai nekalbama, gali tapti mūsų energetikos ateitimi. Tai tvirtina JAV Ramiojo vandenyno šiaurės vakarų nacionalinės energijos laboratorijos (PNNL) mokslininkai.
Tyrinėtojai sukūrė būdą, kaip konvertuoti nuotekų dumblą į naftos atmainą, dar vadinamą žaliąja nafta.
Štai kaip tai vyksta: vamzdelio viduje pikantiškas mišinys įkaitinamas iki beveik 350 laipsnių Celsijaus ir jam pritaikomas milžiniškas spaudimas – apie 100 kartų didesnis slėgis nei esantis padangoje. Pro vamzdelį prakeliavusios atliekos suskaidomas į dvi medžiagas – į vandeningą skystį ir medžiagą, labai artimą naftai.
Vadinamasis hidroterminis suskystinimas – mokslininkų sukurtas būdas atkartoti procesus, gamtoje vykstančius milijonus metų, per trumpesnį laiką. Panaši metodika naudojama ir kitam tų pačių mokslininkų sumanymui – iš dumblių bandant išgauti kurą.
Apie tai, kad išmatos – energetikos ateitis, kalbama jau kuris laikas. 2013 m. Stanfordo mokslininkai yra sukūrę bakterijas, kurios skaido išmatas. Daugelis kitų mokslininkų komandų ieško būdų, kaip jas paversti į metaną, natūralių dujų sudedamąją dalį, tačiau nė viena šių technologijų masiškai neprigijo.
PNNL mokslininkai svarsto, kad jų technika yra pranašesnė dėl savo efektyvumo ir kad ji visai netrukus gana paprastai galėtų būti diegiama nuotekų sistemose. Tvirtinama, kad „Genifuel Corporation“ jau licencijavo technologiją ir diegia bandomuosius įrenginius Vankuveryje (JAV valstija). Tikimasi, kad bandomasis įrenginys, kuris kainuos mažiau nei 7 mln. JAV dolerių, pradės veikti iki 2018 m.
Degdamas šis kuras išskiria anglies dvideginį, taigi mokslininkų išradimas nesprendžia pasaulio taršos problemos. Tačiau iškart sumažėtų iškastinio kuro poreikis, būtų galima sutaupyti logistikos kelių kūrimo ir priežiūros kaštų, taip pat apsisaugoti nuo ekologines katastrofas sukeliančių vamzdynų, laivų, traukinių nelaimių.