Didžiausias ir jautriausias planetoje miuonų teleskopas GRAPES-3 užfiksavo stiprų kosminių spindulių srauto suaktyvėjimą, kas reiškia, kad Žemės magnetiniame lauke atsirado plyšys. Kosminių spindulių žybsnio šaltinis – iš Saulės išmestas gigantiškas, itin didelio greičio plazmos debesis, atsimušęs į mūsų planetos magnetosferą ir sukėlęs stiprią geomagnetinę audrą, rašo phys.org.
Nuožmusis Saulės vėjas Žemės magnetinį lauką bombarduoja ir jo tvirtumą išbando nuolat. Jei tokio skydo staiga neliktų, Žemės laukia artimiausių kaimynių – Veneros ar Marso – likimas. / NASA nuotr.
GRAPES-3 teleskopas, įrengtas TIFR Kosminių spindulių laboratorijoje Ooty mieste (Indija) žybsnį užfiksavo 2015 metų birželio 22 dieną. Žybsnio energija buvo apie 20 gigaelektronvoltų (GeV), jis truko dvi valandas. Žybsnis siejamas su gigantišku plazmos debesimi, kuris, išmestas iš Saulės, į Žemės pusę keliavo maždaug 2,5 mln km/h greičiu, atsitrenkė į Žemės magnetosferą ir stipriai ją suspaudė – nuo įprastinio 11 kartų už Žemę didesnio spindulio iki 4 kartus didesnio.
Savo ruožtu tai sukėlė galingą geomagnetinę audrą, dėl kurios daug kur buvo galima matyti šiaurės pašvaistę, o kai kuriose toliau nuo pusiaujo nutolusiose šalyse sukėlė rimtų radijo signalų trukdžių.
Žemės magnetosferos spindulys yra maždaug milijonas kilometrų. Tai yra pirmoji gynybos linija, sauganti mūsų planetą ir mus pačius nuo energingų, didelio intensyvumo kosminių spindulių. Vėliau atliktas GRAPES-3 apie šį įvykį surinktų duomenų matematinis modeliavimas parodė, kad Žemės magnetinis laukas laikinai įskilo dėl magnetinio perjungimo, tad mūsų atmosferą tuo metu galėjo pasiekti ir mažesnės energijos galaktiniai kosminiai spinduliai.
Žemės magnetinis laukas šiuos spindulius apgręžė 180 laipsnių kampu, todėl GRAPES-3 teleskopas juos užfiksavo priešingoje planetos pusėje, nei jie į mus rėžėsi. Mokslininkai gautus duomenis kelias savaites analizavo ir interpretavo sudėtingais matematiniais modeliais 1280 procesorių skaičiavimo centre, pastatytame specialiai GRAPES-3 duomenų analizės tikslais.
Tyrimo ataskaitą publikavo „Physical Review Letters“. Saulės audros gali sukelti rimtų problemų žmonių civilizacijai – sugadinti galingus elektros tinklus, sutrikdyti GPS sistemos veikimą, sudeginti Žemės orbitoje besisukančius ryšių palydovus ir panašiai.
