Mokslininkai bando sukonstruoti mažus biologinius robotus, kurie galėtų atlikti neinvazines procedūras. Tai – genetiškai modifikuotos ląstelės, kurios aktyvuojamos smegenų signalais, ir mikrorobotų spiečiai, kurie užtikrintų, kad medikamentai pasiekia reikiamas kūno dalis.
Mokslininkas Bradley Nelsonas nori mikrorobotus prikrauti medikamentais ir valdyti juos žmogaus kūne taip, kad medikamentai būtų pristatyti būtent ten, kur jų reikia, pavyzdžiui – į naviką. B. Nelsonas tikisi, kad šie robotai taip pat turės instrumentus ir prireikus galės atlikti operacijas ne chirurginiu būdu. Mokslininko nuomone, kuo tiksliau bus pristatomas vaistas, tuo mažiau šalutinių poveikių galima tikėtis.
B. Nelsonas yra robotikos ir dirbtinio intelekto sistemų profesorius Ciuricho federaliniame technologijų institute (ETHZ). Jo kuriam robotai dažniausiai yra vos kelių milimetrų dydžio, o jų dizainas yra, kaip pats B. Nelsonas sako, įkvėpti gamtos, rašo sciencedaily.com.
Nors B. Nelsono užmojai gali atrodyti kaip iš mokslinės fantastikos filmų, jo vadovaujama komanda aktyviai įgyvendina išsikeltas idėjas. Laboratorijoje jau galima labai tiksliai valdyti 80 tūkst. mikrorobotų. Neseniai B. Nelsonas sukūrė mikrorobotus, kurie gali pakeisti formą, priklausomai nuo aplinkos: kūno skysčių tankio, šarminės, bazinės aplinkos, temperatūrų skirtumo ir pan.
Ir B. Nelsonas nėra vienintelis, kuriantis panašias technologijas. Biotechnologijų ir bioinžinerijos profesorius Martinas Fusseneggeris taip pat daug dirba ties tuo, kad medikamentai būtų naudojami kuo tiksliau.
Jis „užprogramuoja“ ląsteles, naudodamas išorinius signalus, taip, kad jos išskiria arba pagamina reikiamą medžiagą – dažniausiai tam tikrus baltymus. Šiame procese šviesą jis naudoja kaip impulsą.
M. Fusseneggeris tikisi, kad jo ir kolegų atradimai sukels tikrą medicinos revoliuciją.
Paieška archyve
