Pirmą kartą astronomams galbūt pavyko užfiksuoti juodosios skylės gimimą, kuris įvyko maždaug už 20 mln. šviesmečių nuo mūsų, rašo sciencealert.com. Mokslininkai ilgą laiką manė, kad juodosios skylės susiformuoja tuomet, kai kolapsuoja labai didelės žvaigždės. Nauji „Hubble“ teleskopu gauti duomenys galiausiai gali patvirtinti šią hipotezę.
Tyrėjų grupė, vadovaujama Christopherio Kochaneko iš Ohajo valstijos universiteto, stebėdama anksčiau „Hubble“ teleskopu surinktus duomenis, atrado, jų manymu, besiformuojančią juodąją skylę, kuri susidarė iš raudonosios supermilžinės N6946-BH1. Šią žvaigždę, kuri yra maždaug 25 masyvesnė už mūsų Saulę, mokslininkai atrado 2004-aisiais. Nuo tada „Hubble“ sekė jos aktyvumą.
Tyrinėdami anksčiau surinktus duomenis mokslininkai nustatė, kad žvaigždė 2009-aisais tapo milijoną kartų ryškesnė už mūsų Saulę, o tuomet lėtai nublanko. Tyrėjai mano, kad žvaigždė, kuri nebespinduliuoja regimosios šviesos spindulių, tapo juodąja skyle. Kad patvirtintų juodosios skylės gimimo hipotezę mokslininkai turės apsvarstyti ir aibę kitų galimybių, galėjusių nulemti žvaigždės ryškumo su intensyvėjimą ir nublankimą.
Pavyzdžiui, gali būti, kad N6946-BH1 susijungė su kita žvaigžde, arba vaizdą į ją užstojo dulkių debesis. Vis dėlto tyrėjai teigia, kad susijungus dviem žvaigždėms jų išspinduliuotas šviesos pliūpsnis būtų ryškesnis ir per metus nenublanktų, o jei žvaigždę būtų uždengusios dulkės, ji vis tiek kartais pasirodytų.
