Kino ekranuose branduolinis reaktorius dažniausiai vaizduojamas kaip milžiniškas metalo karkasas su branduolinio kuro kasetėmis, panardintas į vėsų vandenį ir dėl neįtikėtinai didelės radiacijos net švytintis kraupia neonine šviesa. Tiesa ta, kad jis švyti toli gražu ne visą laiką. Netgi priešingai – kaip pamatysite, įprastai didžiąją laiko dalį reaktorius skendi tamsoje. Ir tik staiga – žyyyyybt....
Vienoje iš Teksaso branduolinių jėgainių reaktoriaus specialistas nufilmavo branduolinio reaktoriaus impulsą. Kaip jis aiškina socialiniame tinkle „Reddit“, impulso metu reaktoriaus galia šoktelėjo nuo 50 vatų iki 1 484 megavatų. Visa tai – vos per 0,00000394 sekundės. Reaktorius per tą trupinėlį laiko įkaito iki +419 °C.
Mokomajam reaktoriui tokia temperatūra – labai aukšta. Tačiau normaliu pajėgumu veikiančiai branduolinei jėgainei – įprasta. Pavyzdžiui, didžiausia pasaulyje veikianti Bruce branduolinė jėgainė Ontarijuje (Kanada) „maksimaliomis apsukomis“ generuoja nuo 6 272 iki 7 276 megavatų. Tiesa, įspūdingai atrodo ir 1 484 megavatų impulsas.
Į vandenį panardintas reaktorius skleidžia vadinamąją Čerenkovo spinduliuotę. Tai elektromagnetinės spinduliuotės tipas, kuris susidaro, kai krūvį turinčios dalelės (pvz., elektronai) skrodžia vandenį (ne vakuumą) greičiu, didesniu už aplinkui esančias šviesos daleles (fotonai). Todėl stebint iš šalies šiam reiškiniui būdingas žydrai baltas švytėjimas.
Paieška archyve
