Magnetinis laukas saugo gyvybė Žemėje. Be jo, mūsų planetos atmosfera būtų iškart sunaikinta galingų Saulės vėjų. Tačiau nepaisant jo svarbos, žmonija apie šį „skydą“ žino dar labai mažai.
Kaip rašoma žurnale „Geophysical Research Letters“, vienas mokslininkas pirmą kartą iškėlė hipotezę, kad Žemė galėjo turėti ne tik Šiaurės ir Pietų polius, kaip yra dabar, tačiau net kelis jų, kurie buvo chaotiškai išsidėstę visoje planetoje.
Naudojant kompiuterines simuliacijas, kurios imituoja šilumos tekėjimą iš centro į mūsų planetos pakraščius buvo sumodeliuotas Žemės magnetinio lauko kitimas nuo ugningo gimimo prieš 4,5 milijardus metų – iki šių dienų.
Kaip pažymi studijos autorius: „yra labai mažai tikėtina, kad mūsų magnetinis laukas buvo stabilus nuo pat jo pirminio susikūrimo“.
Kaip tvirtina geofizikas, kol dar nebuvo susiformavęs kietas geležies branduolys (prieš 650 milijonų metų), jis turėjo būti labai silpnas. Ir tik po šio proceso galėjo susidaryti šiandien mums žinomas (stiprus, dviejų polių) magnetinis laukas.
„Ką aš radau, tai buvo polių kintamumas, – teigė Žemės magnetinio lauko tyrėjas ir tyrimo autorius Peteris Driscollas iš „Carnegie“ mokslo instituto. – Šis naujas modelis paneigia prielaidą, kad Žemėje visada buvo tik du poliai.“