Didelė, tačiau sekli jūra, esanti po prisotintu deguonies dangumi. Stačios uolos ir kalvos, atsispindinčios vandenyje. Planetos kraštovaizdis tarsi primintų Žemę, išskyrus tai, kad joje yra klaiki vienatvė.
Washingtonpost.com rašo, kad taip atrodė Marsas prieš 5 mlrd. metų. Ar bent jau tokią Marso viziją nupiešė Los Alamos nacionalinės laboratorijos Naujajame Meksike tyrėja Nina Lanza.
Studijoje, kuri publikuota šią savaitę žurnale „Geophysical Research Letters“, ji ir jos kolegos tvirtina, kad mangano oksido – medžiagos, kuri susiformuoja drėgnoje, deguonies kupinoje aplinkoje – atradimas ant Marso paviršiaus rodo, jog ši planeta buvo labai panaši į Žemę.
Dabar Marsas yra užšalusi ir nevaisinga dykvietė, padengta raudona uola, kuri vis keičia savo formą.
Kitoje Marso geologinėje studijoje tvirtinama, kad tam tikri formavimosi elementai – smėlio bangelės, susiformavusios ant Marso paviršiaus – gali būti išlikusios apie 3,7 mlrd. metų.
Šios dvi studijos parodo, kad prieš 4 mlrd. metų Marsas patyrė nemenkų pokyčių: panašu, kad tuo metu ši planeta ėmė prarasti atmosferą. Atmosferos suplonėjimas tapo Marso sausros priežastimi, planetoje išnyko vanduo.
Mokslininkai per ketverius tyrimų metus išsiaiškino, kad toks Marso paviršius galėjo susiformuoti tik tokiu atveju, jei jo paviršių būtų dengę dideli vandens baseinai: ant sukietėjusio smėlio matyti cunamių pėdsakai, išnykusių ežerų dugne – molio gabalėliai.
2015 m. tyrime analizuojamos dviejų tipų vandens molekulės ir jų santykis leido padaryti išvadą, kad 20 proc. Marso paviršiaus kažkada dengė vanduo.
