Praėjusį rugsėjį buvo užfiksuoti raibuliai, kurie prieš milijardą metų kilo susidūrus juodosioms skylėms.
Engadget.com rašo, kad tuo metu, kai Lazerinės interferometrijos gravitacijos bangų observatorija (LIGO) jas užfiksavo, mokslininkams kilo klausimas, kas jas sukėlė. Šiandien Varšuvos universiteto tyrėjai publikavo teoriją, kurioje tvirtinama, kad raibuliai tikriausiai gimė susidūrus dviem juodosioms skylėms. Prie tokios išvados jie priėjo stengdamiesi atsakyti į klausimus, kas ir kada galėjo nulemti visatos gimimą.
Šį klausimą jie sprendė suvedę žvaigždžių ir kitus reikalingus duomenis į kompiuterinės simuliacijos programą „Synthetic Universe“ (liet. k. Sintetinė Visata). Programa skaičiavimus vykdė iki to laiko, kol mokslininkai aptiko į gravitacinių bangų susidarymą panašų įvykį. Jie tvirtina, kad tai turėjo būti dviejų juodųjų skylių susidūrimas, vykęs visai netrukus po visatos gimimo.
„Mes pažaidėme Dievą. Savo kompiuteriuose turime Visatos susidarymo modelį: pradžioje jį užpildę duomenimis apie žvaigždes, pradedant Didžiuoju sprogimu, mes leidome joms plėstis, keistis, vystytis ir kurti juodąsias skyles“, – sakė studijos vadovas Chris Belczynskis. Kaip tvirtinama tyrime, kompiuterinio modeliavimo rezultatai nėra labai patikimi, jie labiau prognozuojantys. Ch. Belczynskio spekuliacijos nurodo, kad juodosios skylės, kurių susidūrimą galėjo aptikti LIGO, turėjo būti tarp 20 ir 80 kartų didesnės už Saulės masę.
Dydis parodo, kad jos greičiausiai kilo po Didžiojo Sprogimo, kai žvaigždės sudėtyje neturėjo tiek daug metalų ir galėdavo suformuoti didesnes juodąsias skyles. Mokslininko modelyje siūloma, kad susidūrusios juodosios skylės gimė prieš 12 mlrd. metų, juodosiomis skylėmis tapo prieš 5 mlrd. metų, o tada, praėjus 10,3 mlrd. metų, susijungė. Po 1,2 mlrd. metų LIGO aptiko susijungimo atgarsius. Ch. Belczynskis įsitikinęs, kad kuo daugiau duomenų jis gaus iš LIGO, tuo tikslesnius duomenis jis galės pateikti apie visatos pradžią ir tuo tikslesnės bus jo teorijos apie žvaigždžių gyvenimo ciklus.
