Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, susitikusi su verslo ir akademinės bendruomenės, Švietimo ir mokslo bei Ūkio ministerijų, Seimo atstovais, aptarė mokslo ir inovacijų politiką šalyje. Siekiant užtikrinti valstybės pažangą, ekonomikos augimą, veiksmingą švietimo sistemą, Prezidentės iniciatyva parengtos ir Seimo patvirtinimui siūlomos Lietuvos mokslo ir inovacijų politikos kaitos gairės.
Šias gaires rengė daugiau nei penkiasdešimt akademinės ir verslo bendruomenės, nevyriausybinių organizacijų, ekspertų, ministerijų atstovų. Tai pirmas, bet gyvybiškai svarbus žingsnis siekiant užtikrinti greitesnį ekonomikos augimą, šalies konkurencingumą. Šios gairės bus aiškus įpareigojimas Vyriausybei parengti konkretų priemonių planą ir imtis realių veiksmų užtikrinant valstybės progresą.
„Pasitvirtinę aiškias kryptis, galėsime pereiti prie aiškaus veiksmų plano. Pažangos reikia visose srityse, todėl šios gairės tampa kelrodžiu mūsų mokslui ir valstybės politikai inovacijų srityje. Tik apsibrėžę savo prioritetus, galime efektyviai išnaudoti valstybės finansinius ir žmogiškuosius išteklius bei tapti inovacijų lydere regione“, – sako Prezidentė.
Prezidentės inicijuotose Lietuvos mokslo ir inovacijų politikos gairėse yra numatytos 5 konkrečios strateginės kryptys valstybės pažangai užtikrinti: mokslinių tyrimų sistemos pertvarka, inovacijų kūrimo ir diegimo skatinimas, švietimo sistemos pertvarka, mokslo ir inovacijų politikos koordinavimas bei nešališka stebėsena.
Siekiant įgyvendinti mokslinių tyrimų sistemos pertvarką ir sukoncentravus jau esamą potencialą – 45 aukštąsias mokyklas, 13 mokslinių tyrimų institutų, 5 mokslo ir verslo slėnius, 10 technologijų parkų – valstybė yra pajėgi turėti ne vieną pasaulinio lygio mokslo centrą, ypač gyvybės mokslų ir lazerių srityse. Tai užtikrintų geriausių pasaulio mokslininkų pritraukimą į šalį ir padėtų išlaikyti gabiausius savo žmones.
Taip pat numatomi mokslinės veiklos vertinimo ir finansavimo sistemos pokyčiai. Valstybės finansavimas aukštosioms mokykloms turi būti skiriamas už aukšto lygio mokslinius tyrimus, ne už plotą ar išleistų publikacijų skaičių. Pastaruoju metu kai kuriose aukštosiose mokyklose lėšos administravimo ir ūkio išlaidoms išaugo net 46 proc., tuo tarpu išlaidos studijoms mažėjo.
Inovacijų kūrimo ir diegimo skatinimas numato aktyvesnį verslo pritraukimą į mokslą – nukreipiant viešąsias investicijas į smulkiąsias ir vidutines įmones, užtikrinant lankstesnį inovatyvaus verslo finansavimą, skatinant stambius tarptautinius mokslo ir verslo projektus. Lietuvoje verslo sektoriaus išlaidos moksliniams tyrimams sudaro vos 0,3 proc. BVP, kai ES vidurkis yra net keturis kartus didesnis.
Siekiant užtikrinti valstybės poreikius ir pasaulio pažangos tendencijas, gairėse numatoma ir švietimo sistemos pertvarka. Tam numatoma sukurti bendrą mokytojų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo sistemą, reorganizuoti profesinių mokyklų ir aukštųjų mokyklų tinklą, apibrėžti visų švietimo įstaigų vadovų kadencijas.
Būtinas ir profesionalus mokslo ir inovacijų politikos koordinavimas bei nepriklausomumas. Nors tarptautinės organizacijos kaip vieną didžiausių Lietuvos trūkumų nurodo neveiksmingą inovacijų politikos koordinavimą, iki šiol šalyje nėra atsakingos institucijos už inovacijų politikos formavimą. Numatoma, kad už inovacijų politikos formavimą būtų atsakingas Seimas, o atsakomybė už veiksmų koordinavimą būtų priskirta Vyriausybės Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir inovacijų tarybai.
Užtikrinus nešališką mokslo ir inovacijų politikos stebėseną į valstybės poreikius atliepiančių svarbių sprendimų priėmimą bus įtraukiama ir visuomenė, verslas, mokslininkai, o sprendimai bus priimami remiantis tyrimais.
