Harvardo universitetas itin įdomiam projektui įgyvendinti subūrė puikiausius pasaulio mokslininkus, tyrimus vykdančius skirtingose srityse. Praėjusią savaitę išpublikuoti tyrimo, kuris atskleidžia galimą naują proveržį ekologiško kuro gamyboje, rezultatai.
Tiesa, šis projektas nėra naujas (pirmą kartą apie jį prabilta 2008 m.), tačiau dabar jis yra reikšmingai patobulintas. Mokslininkų sukurtas dirbtinis lapas gali pagaminti ekologinės pusiausvyros nepažeidžiantį alkoholį, kuris savo ruožtu gali tapti puikiu degalų pakaitalu, rašo „Autoevolution“.
Energetikos profesorius iš Harvardo universiteto Danielis Nocera nusprendė „įdarbinti“ fotosintezės procesą. Vietoje tikro lapo mokslininkų komanda sukūrė dirbtinį stiklainio formos lapą-prietaisą, kurio energetinis efektyvumas dešimt kartų viršija natūralų. Pirmoji dirbtinio lapo versija kobalto fosfatą naudojo kaip katalizatorių vandenyje, todėl prietaisą buvo būtina laikyti po tiesioginiais saulės spinduliais, kad vanduo suskiltų į deguonį ir vandenilį.
© DELFI (M. Ažušilio nuotr.)
Nauja šio prietaiso versija veikia tokiu pat principu, tačiau mokslininkai nusprendė išnaudoti šio proceso metu pagaminamą vandenilį dirbtiniams mikrobams auginti. Naujosios ralstonia eutropha pavadinimą gavusios bakterijos minta vandeniliu ir tuo pačiu suvartoja aplinkoje esantį anglies dioksidą. Tiesa, šios bakterijos ne tik suvartoja šiltnamio efektą sukeliančias anglies dioksido dujas (kas jau savaime džiugu), bet dar ir sukuria PHB junginį, iš kurio vėliau gali būti gaminama mikroorganizmų skaidoma plastmasė ar deginti tinkamas alkoholis – izobutanolis ir izopentanolis.
Abi šios alkoholio rūšys yra degios, tačiau įprastinėse transporto priemonėse neapdorotu pavidalu tai padaryti dar nėra įmanoma. Galutinis Harvardo mokslininkų tikslas – pagaminti atsinaujinančių kuro rūšių. Ieškodami tinkamo būdo šioms medžiagoms perdirbti, siekiant pagaminti etanolį iš ekologinės pusiausvyros nepažeidžiančių ir ekologiškai draugiškų alkoholio šaltinių, mokslininkai visų pirma turi nuspręsti, ką gi jie ketina daryti su šiuo išradimu. Jei šios medžiagos bus paprasčiausiai verčiamos degalais, anglies dioksidas, paimtas iš atmosferos, sudeginus šiuos degalus bus vėl grąžinamas į aplinką, tačiau mokslininkai ketina visų problemų sprendimo imtis paeiliui.
Egzistuoja dar viena šio išradimo panaudojimo galimybė. Vandenilis gali būti panaudojamas transporto priemonėse, o bakterijų šalutinis produktas – atsinaujinančioms dirbtiniu būdu sukurtoms plastmasinėms medžiagoms gaminti. Dėl ko tikrai neabejojama, kad laukia tikrai ne vienerius metus truksiantis darbas, kol šis reikšmingas išradimas pasieks vartotojus.
