Vandenynų bangos Marse kadaise buvo tokios aukštos, kaip Gizos piramidė Egipte. Mokslininkai ketvirtadienį pranešė pirmą kartą atradę požymių, kad už Žemės ribų egzistavo cunamiai, skelbia popularmechanics.com.
Geologų ir astronomų komanda, vadovaujama J. Alexis Rodriguezo iš Planetinių mokslų instituto Tuskone, Arizonoje, teigia, kad du atskiri megacunamių ciklai Raudonojoje planetoje vyko prieš 3,4 mlrd. metų – maždaug tuo metu, kai Marsui buvo 1,1 mlrd. metų, o Žemėje ėmė rastis pirmosios mikrobų gyvybės formos.
Bangų aukštis siekdavo maždaug 50 metrų, o kartais – ir 130 metrų, skelbiama „Scientific Reports“ publikuotame mokslininkų tyrime.
Tyrėjai sako, kad Marso cunamius sukėlė nuolat į Marso vandenynus atsitrenkiantys meteorai, kurie išmušdavo didžiulius kraterius.
Cunamio bangos vyko keliais ciklais, kuriuos skyrė keletas milijonų metų, tačiau jų poveikis buvo labai panašus.
Visai kaip ir Žemėje kylantis cunamiai, Marse jie nuplovė nuosėdas ir akmenis šimtus mylių nuo jūros ir peizaže paliko unikalias žymes.
Cunamių pėdsakus mokslininkai aptiko stebėdami Marso šiaurės lygumų nuotraukas ir detalius infraraudonųjų spindulių žemėlapius, darytus su termine „Mars Odyssey“ zondo kamera.
