Iš fizikų jau tuoj galėsime išgirsti, ar jų kalbos apie naują subatominę dalelę yra labai drąsus jų sapnas, ar vis tik tokia dalelė išties egzistuoja.
Pirmosios užuominos apie tokią dalelę pradėjo girdėtis dar praėjusį gruodį, kalbat apie Didįjį priešpriešinių srautų greitintuvą (LHC), rašo phys.org. Fizikai teoretikai analizavo ir parašė šimtus dokumentų, kuriuose bandė paaiškinti tokios dalelės egzistavimą, tvirtindami, kad jos pasireiškimas tikrai nėra statistinis atsitiktinumas. Mokslininkai dar ir šiuo metu bando labiausiai tikėtinus paaiškinimus sudėti į visumą.
„Jei šis dalykas pasirodys esantis tiesa, tai sudrebins fizikų pasaulį: tai visiškai pakeis per 30 m. nusistovėjusį požiūrį į dalelių fiziką“, – tvirtino Džono Hopkinso universiteto fizikas Davidas Kaplanas. Spekuliuoti pradėta tada, kai CERN buvo paskelbti dviejų eksperimentų – ATLAS ir CMS – duomenys. Iš jų galima suprasti, kad mokslininkai turi įtarimų dėl naujos dalelės, skylančios į du fotonus. Tačiau kaip atrodo ta dalelė dar ir šiandien neaišku.
„Aš nežinau niekeno, kas nuspėjo apie šios dalelės egzistavimą. Tai panašu į situaciją, kai ant stalo stovi patiekalas, ir niekas neatsimena, kas jį užsakė“, – tvirtino Londono karališkojo koledžo atstovas Johnas Ellis.
Šiuo metu arXiv.org archyve galima rasti maždaug 300 straipsnių, kuriuose bandoma paaiškinti šios dalelės kilmė. Balandžio viduryje žurnalas „Physical Review“ paskelbė keturis dokumentus, kuriuos jis laiko turinčiais pagrindo ir galinčiais paaiškinti CERN atliktus stebėjimus. Vienas įtikinamiausių paaiškinimų, kaip tvirtina mokslininkai, yra toks: dalelė yra sudėtinė, sudaryta iš mažesnių dalelių, panašių į protonus ir neutronus, sudarytus iš kvarkų. Naujoji dalelė gali būti sudaryta iš dalelių, panašių į kvarkas, kurias kartu jungia dar nežinoma, tačiau stipri jėga.
Negana to, dalelė gali būti panaši į Higso bozoną, kuris buvo atrastas LHC 2012 m., tačiau spėjama, kad jos masė gali būti šešiskart didesnė. Kitos teorijos siūlo, kad naujoji dalelė gali būti ir hipotetinės gravitacinės sąveikos dalelė gravitonas, kuris, kaip manoma, gali perduoti gravitacijos jėgą.
Didžiausias ribotumas, neleidžiantis kuri teorijos ar modelio, yra tas, kad kol kas dalelė apie save pranešė tik vienos rūšies skilimo metu, pasidalindama į du fotonus. Teoretikai svarsto, kad jei jau ji pasidalina į du fotonus, tai tikriausiai gali skilti ir į ką nors kitko, o kol mokslininkai to neaptiko, tol sunku nuspręsti, kuris modelis yra teisingas.
