Astronomai pripažino, kad Žemei potencialiai pavojingų objektų paieškos mūsų planetos observatorijų pajėgomis yra bevaisės. Jos pamato tik 30–38 proc. galimai grėsmingų objektų.
Prie tokių išvadų mokslininkai priėjo išanalizavę kelių didžiųjų observatorijų (Goldstone, Green Bank ir Arecibo) statistiką – kiek arti Žemės esančių objektų jos užfiksavo.
Mokslininkai pripažino, kad Žemėje esančios priemonės yra nepakankamai pajėgios ir neužtektinai modernios užfiksuoti arti Žemės esančius potencialiai pavojingus objektus.
2015 m. Arecibo observatorija ir 70 m Goldstone radijo teleskopas suvieniję pajėgas turėjo galimybių užfiksuoti 276 unikalius Žemės kaimynystėje skriejusius objektus (atitinkamai 253 ir 131). Tačiau faktiniai skaičiai – gerokai mažesni. Jie pamatė atitinkamai 95 ir 39 (tik 38 ir 30 proc. visų galimų grėsmių).
Daugelis netoli Žemės skriejančių naujų objektų pamatomi likus mažiau nei 15 dienų iki jiems pradingstant iš Žemės observatorijų akiračio. Pusė užfiksuojamų dangaus kūnų yra „žvaigždžių dydžio“, t. y. daugiau nei 25 m skersmens (Čeliabinsko meteoritas iki susidūrimo su Žemės atmosfera buvo 20 m skersmens). Mokslininkų apibendrinti duomenys leidžia daryti išvadą, kad būtina žymiai kokybiškiau stebėti prie Žemės artėjančius asteroidus tiek Žemės teleskopais, tiek iš kosminių palydovų.
„Net jei Žemės teleskopas aptiktų pavojingą Žemei dangaus kūną, planetos gyventojams gali likti per mažai laiko tinkamai sureaguoti ir apsisaugoti nuo susidūrimo“, – rašoma mokslininkų išvadose.
