Mokslininkai iš Keiptauno universiteto Pietų Afrikos respublikoje nustatė, kad tolimame Visatos regione esančios juodosios skylės spinduliuoja radijo bangų pliūpsnius ta pačia kryptimi. Manoma, kad keistą išsidėstymą nulėmė pirmykščiai masės svyravimai ankstyvojoje Visatoje, tačiau jo kilmės astronomai paaiškinti negali, rašo phys.org.
Radijo bangų pliūpsnius generuoja supermasyviosios juodosios skylės, esančios galaktikų centruose. Toks jų išsidėstymas gali egzistuoti tik tokiu atveju, jei visos juodosios skylės sukasi į tą pačią pusę.
R. Tayloro nuotr. / ELAIS-N1 regione esančios galaktikų srovės
„Kadangi šios juodosios skylės nežino viena apie kitą ir negali daryti įtakos viena kitai dėl milžiniško atstumo, išsirikiavimas turėjo atsirasti formuojantis galaktikoms ankstyvojoje Visatoje“, – sakė tyrimo vadovas prof. Andrew Russas Tayloras.
Mokslininkų komanda išsidėstymą atrado neplanuotai – iš pradžių ketinta tirti blyškiausius radijo bangų signalus Visatoje naudojant geriausius žmonijos
Neįprastą juodųjų skylių išsidėstymą ankstyvojoje Visatoje galėjo nulemti kosminiai magnetiniai laukai, su egzotinėmis dalelėmis (aksonais) susiję laukai arba kosminės stygos, tačiau astronomai tiksliai atsakyti negali.
„Tai yra ne mūsų turimų žinių apie kosmologiją lūkesčiais paremtas atradimas. Tai labai keistas atradimas, ir mums prireiks laiko, kol technologijos ir mūsų teorijos padės jį paaiškinti“, – sakė Tayloras.
Tokio didelio masto sukimosi pasiskirstymas niekada nebuvo nuspėtas kosmologijos teorijų. Atrastas fenomenas kelia iššūkių dabartinėms žmonių teorijoms apie Visatą.
