Nauja studija apie Žemės palydovą atskleidė neįtikėtinų detalių. Iki šiol galvota, kad ši apmirusi uola, keliaujanti aplinkui Žemę, kažin ar kada keitėsi.
Tačiau Mėnulis per savo gyvavimo istoriją yra patyręs radikalių pokyčių: mokslininkai tvirtina, kad prieš daugelį metų galėjo pakrypti Mėnulio ašis, rašo „The Washington Post“. Studijoje, publikuotoje žurnale „Nature“, tyrėjai nurodo, kad vandeniliu užpildytos ertmės prie Mėnulio polių liudija, kad palydovo ašis, kuri įsivaizduojama kaip Mėnulį kertanti linija, aplink kurią jis sukasi, kažkada buvo visai kitoje vietoje. „Tai atrodo panašiai, tarsi Žemės ašis būtų persikėlusi iš Antarktidos į Australiją“, – tvirtino Pietų metodistų universitete dirbantis studijos autorius Mattas Siegleris.
Studijoje rašoma, kad net keliolika tokių ašies pokyčių yra patyrusi ir Žemė: jos ašis nuolat slankiojasi vykstant žemės drebėjimams. Tačiau kodėl keičiasi Mėnulio ašis? Dėl to taip pat gali būti kaltinami vulkanai. Pasaulio ašis nustatoma pagal santykinį jos masės ir lengviausių planetos ar palydovo regionų, suformuojančių polius, santykį. Tam, kad ašies persikėlimas būtų žymus, žymiai turi pakisti ir regionų, pagal kuriuos skaičiuojamas masės santykis, masė. Siegleris ir jo kolegos svarsto, kad dėl ugnikalnių išsiveržimų prieš 3,5 mlrd. metų ištirpo dalis Mėnulio mantijos, susikūrė milžiniškas karštas gniužulas, kuris buvo daug lengvesnis nei šaltosios uolos aplink. Paplitusi magma perkėlė Žemės palydovo ašį maždaug 125 mylias.
Studijos autoriai tvirtina, kad Mėnulio ašis persikelia maždaug po sprindį kas 126 metus. Kiti mokslininkai nėra tokie tikri, kad vandenilio ertmėse yra susiformavęs ledas ar kad jos atsirado prieš milijardus metų. Jei naujos studijos mokslininkų teiginiai pasirodytų teisingi, tai galėtų reikšti, kad Mėnulyje vis dar galima rasti ledo iš ankstyvųjų Žemės gyvavimo periodų. Tai padėtų mokslininkams išsiaiškinti, kaip mūsų planetoje atsirado esantis vanduo.
