Saulės šviesos lopinėlis gali būti viskas, ko reikia, kad ateityje išskalbtume drabužius. Tokį proveržį žada naujas nano tyrimas apie savaime išsivalančius audinius.
Mokslininkai iš RMIT universiteto Melburne, Australijoje, sukūrė pigų ir efektyvų būdą auginti specialias nanostruktūras, kurios gali suardyti organinę medžiagą, kai yra paveikiamos šviesa, rašo phys.org.
Tyrimas nuties kelią į nanotechnologijų būdu sustiprintus audinius, kurie gali išsivalyti nuo dėmių juos padėjus priešais šviesos lemputę arba dėvint prieš Saulę.
Vienas iš metodo kūrėjų dr. Rajeshas Ramanathanas sako, kad jo komandos sukurtas procesas turi daugybę pritaikymo būdų katalizatoriais paremtose industrijose, tokiose kaip agrochemija, farmacija ir natūralūs produktai. Svarbu tai, kad metodas gali būti labai greitai padidintas iki industrinio lygio.
„Tekstilės dirbinių privalumas tas, kad jie jau turi trijų sluoksnių struktūrą, taigi puikiai sugeria šviesą, kuri pagreitina organinės medžiagos naikinimo procesus, – sakė mokslininkas. – Iki tol, kol galėsime išmesti skalbykles, dar reikia atlikti daugiau tyrimų, tačiau šis proveržis padeda tvirtus pamatus ateities savaime išsivalančiai tekstilei.“
Tyrėjai iš Iano Potterio „NanoBioSensing“ gamyklos ir nanobiotechnologijos tyrimų laboratorijos RMIT dirbo su variu ir sidabru paremtomis nanostruktūrimos, kurios pasižymi savybėmis sugerti regimąją šviesą.
Kai nanostruktūros paveikiamos šviesa, jos gauna papildomos energijos, kuri sukuria „karštus elektronus“. Šie „karšti elektronai“ išleidžia pliūpsnį energijos, kuris leidžia nanostruktūrai sunaikinti organinę medžiagą.
Iki šiol tyrėjų iššūkis buvo laboratorijoje vykdomus tyrimus pritaikyti industriniu lygiu ir visam laikui juos pritvirtinti prie tekstilės.
RMIT komandos naujas būdas leido nanostruktūras auginti tiesiai ant tekstilės gaminių juos panardinusį keletą tirpalų, kurie padeda suformuoti stabilias nanostruktūras per 30 minučių.
Kai tokiu būdu sustiprinti audiniai paveikiami šviesa, reikia mažiau nei šešių minučių, kad jie išsivalytų savaime.
Tyrimas publikuotas „Advanced Materials Interfaces“.
Paieška archyve
