Astronomai pirmą kartą pastebėjo, kaip juodoji skylė išspinduliuoja regimąją šviesą po to, kai „praryja“ šalimais esančių žvaigždžių medžiagą.
Šie šviesos žybsniai, trukę nuo kelių minučių iki kelių valandų, pastebėti Gulbės žvaigždyne, kuris nuo mūsų nutolęs už 7,8 tūkst. šviesmečių. Kai kurie šių žybsnių buvo tokie ryškūs, kad astronomai galėjo juos matyti su gana kukliu 20 cm skersmens teleskopu, rašo Sciencealert.com.
„Wikicommons“ nuotr.
„Mes pirmą kartą nustatėme, kad aktyvumas juodosios skylės kaimynystėje gali būti pastebėtas optine šviesa žemu šviesos ryškiu, – sakė Mariko Kimura iš Kijoto universiteto Japonijoje. – Atradimas rodo, kad šį fenomeną galima stebėti kukliais optiniais teleskopais be aukštųjų technologijų rentgeno ar gama spindulių teleskopų.“
Niekas – įskaitant ir šviesą, negali ištrūkti iš juodosios skylės, kai į ją patenka. Tačiau dujų, dulkių „rijimo“ ar žvaigždžių plėšymo procesai sukelia juodosios skylės akrecijos diskų formavimąsi šalia įvykių horizonto. Šie diskai gali stumti plazmos srautus per visą galaktiką ir pasiekti iki 10 mln. laipsnių Celsijaus temperatūras.
Kartais dėl milžiniškos šilumos juodosios skylės akrecijos diskus verčia spinduliuoti itin ryškų švytėjimą. Tai Kimuros komanda pastebėjo analizuodama V404 Cygni – aktyvią juodąją skylę Gulbės žvaigždyne, kuri „prabudo“ po 26 metų miego.
V404 Cygni yra viena arčiausiai Žemės esančių juodųjų skylių. Ją pažadino žvaigždės partnerės gravitacinė trauka, kuri per daug priartėjo ir privertė juodąją skylę nuplėšti žvaigždės paviršiaus medžiagą.
„Nature“ publikuotame tyrime mokslininkų komanda kelia hipotezę, kad optinė šviesa kyla iš rentgeno spindulių, kurie generuojami akrecijos disko centre. Rentgeno spinduliai šildo išorinį akrecijos disko regioną ir priverčia jį skleisti optinius spindulius.
