Mokslininkų komanda, naudodama mėginių Marse analizės instrumentą (Sample Analysis at Mars – SAM) teigia, kad marsaeigis „Curiosity“ Raudonojoje planetoje pirmą kartą atrado azoto, kuris kyla iš šylančių Marso nuosėdų.
Azotas aptiktas azoto oksido pavidalu ir gali būti išleistas nitratų skilimo metu veikiant šilumai. Nitratai yra molekulių klasė, turinti azoto tokia forma, kad ją gali naudoti gyvi organizmai. Atradimas prisideda prie įrodymų, kad Marsas kadaise buvo gyvenama planeta, rašo Phys.org.
Azotas yra būtinas visoms žinomoms gyvybės formoms, nes jis naudojamas didesnių molekulių gamybos blokuose kaip DNR ar RNR, kurie koduoja genetines gyvybės instrukcijas, ir baltymus, iš kurių sudarytos struktūros kaip plaukai ir nagai, taip pat reguliuoja chemines reakcijas.
Tačiau Žemėje ar Marse atmosferinis azotas uždarytas azoto dujų (N2) – dviejų labai stipriai surištų azoto atomų, pavidalu. Atomai surišti taip, kad labai sunkiai sąveikauja su kitomis molekulėmis. Azoto atomai turi būti atskirti arba „fiksuoti“, kad galėtų dalyvauti gyvybei reikalingose cheminėse reakcijose,.
Žemėje kai kurie organizmai gali fiksuoti atmosferinį azotą ir šis procesas kritiškai svarbus gyvybei. Mažesni azoto kiekiai taip pat gali susidaryti energetinių reiškinių metu, kaip žaibavimas.
Nitratas (NO3) – azoto atomas, surištas su trimis deguonies atomais – yra fiksuoto azoto šaltinis. Nitrato molekulė gali jungtis su įvairiais kitais atomais ir molekulėmis.
Nėra įrodymų, kurie leistų manyti, kad mokslininkų rastos fiksuotos azoto molekulės buvo sukurtos gyvų organizmų. Marso paviršius yra negyvenamas mums žinomoms gyvybės formoms. Tačiau mokslininkai mano, kad nitratai yra senoviniai ir susidarė ne biologinių reiškinių metu, kaip žaibai tolimoje Marso praeityje.
Paieška archyve
