Juodosios skylės yra vieni iš keisčiausių kosminių objektų Visatoje. Būtent jos jau ilgą laiką masina mokslininkus pateikdamos apie save vis daugiau paslapčių. Būtent dėl šios priežasties dalis astronomų savo laiką ir pastangas paskiria juodųjų skylių tyrimams.
Ypač daug klausimų mokslininkams kelia paslaptingi juodi debesys, kurie yra nuolatiniai juodųjų skylių palydovai. Tik dabar mokslininkai pirmą kartą turėjo galimybę žvilgtelėti, kas slypi šių juodų debesų viduje. Tuo pačiu žvilgsnis į debesis leido susidaryti platesnį vaizdą ir apie pačias juodąsias skyles bendrąja prasme.
Juodosios skylės yra apgaubtos juodais debesimis, kurie sudaryti iš dujų ir dulkių. Jie yra tokie stori ir tankūs, jog mokslininkai praktiškai negali į juos pažvelgti giliau ir pamatyti, kas slypi už jų. Būtent ši problema itin kankino mokslininkus.
Laimei, į juodosios skylės debesis buvo pažvelgta pro naują rentgeno spindulių teleskopą. Šis žvilgsnis leido pamatyti, jog paslaptingieji juodi debesys iš tiesų buvo sudaryti iš sunkių dujų ir dulkių „gumulėlių“, kurie yra tvirtai susivynioję į mazgelius.
Beje, iki šiol buvo manyta, kad egzistuoja skirtingi juodųjų skylių tipai, ir dėl šios priežasties vienos juodosios skylės turi debesis, o kitos ne. Tačiau išsiaiškinta, jog tai iš tiesų nėra tiesa. Pasirodo, viskas priklauso nuo to, kaip yra žvelgiama į juodąją skylę.
Būtent nuo žvelgimo kampo priklauso, ar juodosios skylės yra matomos kartu su debesimis, ar ne. Juodoji skylė, visai kaip spurga, gali būti aiškiai matoma žvelgiant į ją iš apačios arba viršaus (tik tuomet atsiskleidžia jos struktūra). Jeigu spurga bus mūsų akių lygmenyje, tai mes tuomet galėtume matyti tiks jos kraštą ir bendro vaizdo nepavyks susidaryti.