Pasiekti Žemės planetos branduolį ar net jo centrą žmonija svajoja jau ne vieną šimtmetį. Vis dėlto kol kas į mūsų planetos gelmes pavyko prasiskverbti juokingai mažai (vos keliolika kilometrų). Naujos mokslinės ekspedicijos ambicijos žadina viltį netolimoje ateityje pagaliau pasiekti bent jau Žemės mantiją.
„Nature“ skelbia, kad gręžimo įranga aprūpintas specialus laivas „JOIDES Resolution“ netrukus išplauks iš Šri Lankos į Indijos vandenyne esantį regioną, vadinamą Atlantidos pylimu (Atlantis Bank). Jis ypatinga tuo, jog čia Žemės pluta – viena ploniausių visoje planetoje. Laivo grąžtai mėgins pragręžti apie 1,5 km storio ypač kietų plutos uolienų sluoksnį.
Jei viskas seksis gerai, ekspedicija grįš gręžti giliau ir pirmąkart geologijos istorijoje mėgins pasiekti Žemės mantiją.
Paradoksalu, tačiau tyrinėti gimtosios Žemės gelmes kol kas mokslininkams sekėsi sunkiau nei tyrinėti už šimtų milijonų kilometrų esantį Marsą. O mėginta buvo ne kartą ir ne du. Pasiekti Žemės mantiją badoma nuo XX a. septintojo dešimtmečio.
Jei kada nors tai pavyktų, Žemės mantija veikiausiai bus pasiekta pragręžus vandenyno dugną, kur Žemės pluta yra smarkiai suslėgta, todėl gerokai plonesnė. Atlantidos pylimas – vienas perspektyviausių regionų tokioms žmonijos užmačioms.
Čia Žemės mantija pakilusi net aukščiau įprastinio kritinio seisminio lygmens Žemės plutos atžvilgiu (jis siekia apie 2,5 km ir vadinamas Moho paviršiumi, kuris yra ne kas kita, o riba tarp Žemės plutos ir mantijos – žemynuose ji glūdi 30–60 km gylyje).
Ką žmogus pametė mantijoje? Visų pirma, reikės gręžtis pro nuosėdinių uolienų sluoksnius, o jie teiks informacijos apie milijonus Žemės metų. Ši informacija padės mokslininkams patikslinti Žemės kontinentų judėjimą praeityje.
Giliau nei tikėtasi yra pavykę rasti ir mikroorganizmų, prisitaikiusių gyventi kur kas aukštesnėje temperatūroje ir didesniame slėgyje nei buvo manoma. Tai praplėtė akiratį apie Žemės biosferą. Neatmestina galimybė, jog reikšmingų šios srities atradimų gali būti padaryta ir mėginant pasiekti Žemės mantiją.
Lėto gręžimosi Moho paviršiaus link (Slow Spreading Ridge Moho arba SloMo) etapą tikimasi pradėti dar šį mėnesį. Jis turėtų vykti iki sausio pabaigos. Jei eksperimentas vyks sklandžiai, „JOIDES Resolution“ grįš prie Atlantidos pylimo su nauja užduotimi – išgręžti 3 km gylio gręžinį. Po to į projektą įsijungtų japonų laivas „Chikyu“, turintis didžiausią pasaulyje gręžimo įrangą. Tikimasi, kad jis užbaigtų darbą ir kirstų Moho paviršių, pirmąkart žmonijos istorijoje pasiekiant planetos mantiją.