Vos už 100 šviesmečių astronomai atrado egzoplanetą su žydru kaip Žemėje dangumi – pasaulis sukasi aplink raudonąją nykštukę.
Žydro dangaus planeta buvo atrasta per tranzitą savo gimtosios žvaigždės disku, pastebėjus atmosferos dalelių išskleistų spindulių efektą, dar vadinamą Relėjaus sklaida (angl. – Rayleigh scattering).
Relėjaus sklaida yra tampri šviesos sklaida ant dalelių, kurios yra žymiai mažesnės nei šviesos bangos ilgis. Ji yra stebima šviesai keliaujant per skaidrius kietus kūnus, skysčius, bet dažniausiai stebima dujose.
Saulės šviesos Relėjaus sklaida švarioje atmosferoje yra pagrindinė dangaus mėlynos spalvos priežastis: Relėjaus ir debesų pakartotinai išsklaidyta šviesa sąlygoja Žemės atmosferos skleidžiamą žydrą netiesioginę šviesą (tiesioginė šviesa yra Saulės spinduliai). Relėjaus sklaida svarbi žmogaus akies funkcionavime, taip pat turi įtakos melsvai venų spalvai.
Nors dangus toje planetoje, darbiniu pavadinimu GJ 3470b – mėlynas kaip Žemėje, vis dėlto mokslininkai nemano, kad sąlygos joje galėtų būti tinkamos gyvybei. Mat planeta yra Neptūno dydžio, o temperatūra jos paviršiuje – net +3300 °C. Žodžiu, eilinis pragaras, tik su žydru dangumi.
Astronomai pabrėžia, jog GJ 3470b yra mažiausia pagal Relėjaus sklaidos efektą atrasta egzoplaneta. Čikagos universiteto astronomų kolektyvas, vadovaujamas Dianos Dragomir, planetą atrado LCOGT (Las Cumbres Observatory Global Telescope Network) observatorijų tinklu.
Planetos tranzito duomenys buvo patvirtinti minėtam tinklui priklausančiose observatorijose iš Havajų, Teksaso, Čilės, Australijos ir Pietų Afrikos.
Deja, žydras planetos dangus – dar ne rodiklis, kad pasaulis turi žemišką atmosferą. Tiesa, mokslininkai pripažįsta egzistuojant galimybę, jog GJ 3470b atmosfera gali būti turtinga vandens ir metano molekulių.
