Nustebę mokslininkai trečiadienį pranešė atradę didelius kiekius deguonies ant Čiurumovo-Gerasimenko (67P) kometos. Šis netikėtas atradimas kelia iššūkių vyraujančioms teorijoms apie Saulės sistemos formavimąsi, rašo Phys.org.
„Rosetta“ zondo matavimai leidžia daryti prielaidą, kad molekulinis deguonis kometos dujų hale egzistavo dar prieš ar Saulės sistemos susikūrimą prieš 4,6 mlrd. metų.
„Mes manome, kad šis deguonis yra pirmapradis, taigi tai reiškia, kad jis yra senesnis nei Saulės sistema“, – sakė Andre Bieleris iš Mičigano universiteto, JAV.
Anksčiau mokslininkai atmetė galimybę, kad kometose gali būti deguonies. Pasak vienos tyrimo autorių Kathrin Altwegg iš Berno (Šveicarija) universiteto, kadangi deguonis lengvai susimaišo su kitais elementais, mokslininkai nesitikėjo, jog jis išliks milijardus metų.
Čiurumovo-Gerasimenko kometą seka Europos kosmoso agentūros zondas „Rosetta“. Tirdami kometą mokslininkai nori imti gyvybės Žemėje atsiradimo paslaptis.
Mokslininkai mano, kad kometos į Žemę galėjo atnešti gyvybei būtinus elementus.
Naujame „Nature“ publikuotame tyrime komanda matavo deguonies ir vandens santykį kometoje keletą mėnesių ir žiūrėjo, ar dujų molekulės išsisklaidys, kai saulės vėjai nuplėšė jos paviršiaus sluoksnius. Jos neišsisklaidė, o tai buvo įrodymas, kad deguonis yra kometos viduje, ne tik paviršiuje.
Vyraujančiose Saulės sistemos gimimo teorijose teigiama, atsiradus Saulei medžiaga chaotiškai judėjo ir maišėsi pirmyn ir atgal nuo tik atsiradusios Saulės.
Tačiau nesugadinti ledo grūdeliai, kuriuose yra deguonies, nebūtų išgyvenę tokioje chaotiškoje aplinkoje. Pasak mokslininkų, tai liudija, kad, Saulės sistemos susikūrimo procesas galėjo būti ramesnis.
Už Žemės ribų Saulės sistemoje deguonies molekulės anksčiau buvo rastos tik Saturne ir Jupiteryje, o kometoje – niekada.
