Nuvilnijus pasaulinei atvirosios prieigos prie mokslo rezultatų savaitei, kuri daugelyje pasaulio valstybių padovanojo per 400 akademinei bendruomenei ir visuomenei aktualių renginių, Rytų Europos regiono šalys, tarp jų – ir Lietuva, renkasi aptarti, kaip plėtoti atvirosios prieigos politiką regione.
Apskaičiuota, kad nuo maždaug 2002 metų pasaulyje įsigaliojusių atvirosios prieigos politikos nuostatų Europos dalis yra didžiausia – 63,5 proc., tačiau Rytų Europos nuostatų dalis sudaro tik 6 proc.
Prieš maždaug 13 metų prasidėjęs judėjimas dėl atvirosios prieigos prie mokslo rezultatų apėmė visą pasaulį. Šiandien įvairiose valstybės galioja 682 tokią prieigą reglamentuojančios nacionalinės ir institucinės nuostatos. Jomis siekiama, kad viešosiomis lėšomis finansuojamų mokslinių tyrimų rezultatai – publikacijos ir duomenys – būtų laisvai ir be apribojimų prieinami internetu.
Lietuvos mokslo tarybos Humanitarinių ir socialinių mokslų komiteto pirmininkės prof. Rūtos Petrauskaitės teigimu, Europos valstybės siekia sukurti ir sustiprinti atvirosios prieigos strategiją nacionaliniu lygiu ir palengvinti politikos koordinavimą visose valstybėse narėse.
„Nors šiame pasauliniame atvirosios prieigos prie mokslinių rezultatų judėjime Europa pirmauja, Rytų Europos šalys atvirosios prieigos politikos nuostatomis gerokai atsilieka nuo viso pasaulio. Tik šalių ir jų institucijų valia mokslo rezultatai gali atsiverti visuomenei“, – sako prof. R. Petrauskaitė. Atvirosios prieigos talpyklų archyvavimo nuostatų registro (angl. The Registry of Open Access Repository Mandates and Policies, ROARMAP) duomenimis, Europoje užregistruota daugiausia, t. y. 433 nacionalinės ir institucinės atvirosios prieigos politikos nuostatos. Iš jų Šiaurės Europoje – 193, Pietų Europoje – 134, Vakarų Europoje – 80, Rytų Europos regione, kurį sudaro Estija, Čekijos Respublika, Kroatija, Latvija, Lenkija, Lietuva, Rumunija, Slovakija, Slovėnija ir Vengrija – 26.
Prof. R. Petrauskaitė: „Atviroji prieiga tapo esmine Europos mokslinių tyrimų finansavimo strategijos dalimi, kuria Europos Komisija siekia pagerinti žinių sklaidą ir inovacijų skatinimą. Todėl daug dėmesio skiriama nuostatų, skatinančių tyrėjus laisvai dalintis tyrimų rezultatais su visuomene, sampratai įtvirtinti. Ši praktika turėtų būti perkelta ir į nacionalines finansavimo priemones Lietuvoje“.
Šiame kontekste labai svarbios programos „Horizontas 2020“ gairės, kuriose konkrečiai nurodyta, kaip projektų vykdytojai turi užtikrinti atvirąją prieigą prie Europos Komisijos finansuotų mokslo projektų rezultatų.
Didinti nacionalinių ir institucinių mokslo politikos formuotojų supratimą, stiprinti atvirosios prieigos strategijų plėtrą ir suvienodinti atskirtį tarp regionų tikimasi visoms valstybėms narėms bendrai kuriant atvirosios prieigos politikos sureguliavimo strategiją. Jai Europos Komisija paskyrė projektą „Atvirosios prieigos politikos sureguliavimo strategijos Europos Sąjungos tyrėjams“ (Open Access Policy Alignment Strategies For European Union Research, PASTEUR4OA).
Apie atvirosios prieigos politikos nuostatų paplitimą pasaulyje bei galimybės juos keisti bus aptarti Rytų Europos šalių susitikime spalio 29–30 d. Budapešte. Patirtį rengiant atvirosios prieigos prie mokslo rezultatų pristatys Lietuvos mokslo taryba, taip pat kolegos iš Estijos ir Slovakijos.
Lietuvos mokslo taryba yra Lietuvos atvirosios prieigos veiklas koordinuojanti institucija. Nacionalines ir institucines atvirosios prieigos iniciatyvas skatina UNESCO rekomendacijos, Europos Sąjungos 2012 metų liepos mėnesio komunikatas ir rekomendacijos (2012), Mokslo Europa ir kitos organizacijos.
Paieška archyve
