Lietuvos mokslo taryba pradeda finansuoti skubius taikomojo pobūdžio mokslinius tyrimus valstybei ir visuomenei strategiškai svarbiais klausimais. Pagal šiais metais pradėtą vykdyti reikminių tyrimų projektų priemonę konkurso būdu atrinkti pirmieji tyrimai, kuriais valstybė siekia per maksimaliai trumpą laiką gauti taikomaisiais moksliniais tyrimais pagrįstus sprendimus ekonomikos, propagandos ir informacijos saugumo, krašto apsaugos ir kitais šalies vidaus bei užsienio politikos plėtros aspektais. Tvarką, kaip gauti finansavimą ir atlikti naujo tipo valstybės užsakomuosius tyrimus, Lietuvos mokslo taryba parengė reaguodama į augantį poreikį įvairiose valstybės politikos srityse aktyviau taikyti taikomųjų mokslinių tyrimų rezultatus bei mokslininkų praktines rekomendacijas.
„Tai visiškai nauja mokslo konkursinio finansavimo schema, pritaikyta dinamiškiau panaudoti mokslo potencialą itin aktualių valstybės problemų sprendimuose. Jos esmė – sudaryti galimybę suinteresuotoms institucijoms užsakyti trumpalaikius taikomuosius mokslinius tyrimus pagal neatidėliotinai spręstinų problemų temas ir netrukus naudotis tyrimų rezultatais“, – teigia Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas prof. Dainius H. Pauža.
Konkurso laimėtojais pripažinti 9 projektai, jiems iki 2016 m. pabaigos bendrai skirta beveik 495 tūkst. eurų. Tyrimai vyks pagal penkias iš aštuonių konkursui institucijų suformuluotų temų: „Dezinformacija ir propaganda visuomenės informavimo priemonėse ir kultūrinėse veiklose Lietuvoje“, „NVS ir ES Rytų partnerystės šalių užsienio politikos raida Lietuvos, NATO ir ES šalių atžvilgiu“, NVS ir ES Rytų partnerystės šalių ekonominė ir politinė situacija: viešoji nuomonė, žiniasklaida ir demokratijos plėtros modeliai“, „Informacinių technologijų sprendimai Lietuvos kariuomenei“, „Skaitmeninių vaizdų analizės tobulinimas robotų aplinkos suvokimui gerinti“.
Konkursai reikminiams tyrimams atrinkti apima du etapus. Pirmame tyrimus atlikti pretenduojančios mokslo ir studijų institucijos teikia trumpą tyrimo aprašymą, numatydamos tyrimo pagal pateiktą temą kryptį, kokie tikėtini tyrimo rezultatai, kaip mato tyrimo eigą ir valdymą. Iš atitinkamų mokslo ir valstybės valdymo sričių sudarytos ekspertų grupės kolegialiai sprendžia, kurios iš pateiktų idėjų geriausiai atitinka formuluojamą poreikį, galimų sprendimų realų pritaikomumą. Atrinktų projektų autoriai kviečiami dalyvauti antrame konkurso etape ir teikti išsamiąsias paraiškas.
Pasak prof. D. H. Paužos, reikminių tyrimų projektai iš esmės skiriasi nuo kitų valstybės užsakymu vykdomų tyrimų. Jiems atlikti numatyta perpus mažiau laiko, nei paprastai jo skiriama mokslinių tyrimų projektams, siekiant kuo didesnės tyrimų praktinės naudos temas jiems teikia ir vertinime dalyvauja tyrimų rezultatus taikysiančios institucijos, o tai, kaip bus taikomi rezultatai, prižiūrės speciali ekspertų komisija. Atsižvelgiant į taikomųjų mokslinių tyrimų poreikį skirtingose valstybės valdymo ir politikos srityse, rudenį numatoma skelbti antrą reikminių tyrimų konkursą.
