Kelius ne tik į žvaigždes, bet ir į kitas galaktikas atversiančios erdvėlaikio kirmgraužos – nebe fantastikos, o jau netolimos ateities fenomenas, pareiškė Sidnėjaus universiteto (Australija) astrofizikos profesorius Geraintas Lewisas. Jis įsitikinęs, kad kelionės kirmgraužomis yra įmanomos.
Jo teigimu, ši futuristinė koncepcija – dalis Einšteino reliatyvumo teorijos, paaiškinančios kaip galima iškreipti erdvę ir laiką. „Einšteino teorijai – jau 100 metų, tačiau mes dar tik pradėjome krapštinėti jos paviršių, – „ABC News“ kalbėjo G. Lewisas. – Manau, kad per artimiausius 100 ar 1 000 metų apie visatą sužinosime gerokai daugiau ir galbūt išmoksime keliauti po visatą hipergreičiais.“
Nepaisant tokio optimizmo, tikrovė kol kas ne tokia šviesi – tebesiginčijama, ar mokslininkai pajėgūs išgauti medžiagas, reikalingas žvaigždėlaivių gamybai.
„Einšteino lygtis byloja, kad įmanoma iškreipti erdvę – vadinasi, visatos tyrais keliauti įmanoma kokiu tik nori greičiu, – sakė mokslininkas. – Tačiau tai – teorinė galimybė. O ar mes kada nors išmoksime keliauti kosmoso kirmgraužomis? Turime užuominų, kad tokioms kelionėms reikalingų medžiagų visatoje yra. Tačiau ar pavyks jų pasigaminti ir susikurti revoliucinę kosminio transporto priemonę, kol kas nežinia.“
Astrofizikas teigia, kad be „Star Trek“ stiliaus kosminių kelionių žmonija nesugebės kolonizuoti visatos.
„Didžiausias trukdis – šviesos greitis. Viena vertus, jis milžiniškas – 300 000 km/s, kita vertus, nuotoliai visatoje yra beviltiškai didesni: net ir keliaujant šviesos greičiu iki artimiausios žvaigždės vėžlintume kelerius metus. Ką ir kalbėti apie tolimesnes žvaigždes ar kitas galaktikas – į artimiausią galaktiką šviesos greičiu nusigautume tik per 2 mln. metų. Tokiais greičiais nieko nepasieksi. Reikia kažko naujo – būdo, kuriuo būtų galima peržengti greičio limitą, kurį numato Einšteino reliatyvumo teorija.“
G. Lewisas neabejoja, kad įprastiniai raketiniai varikliai kelionėms erdvėlaikio kirmgraužomis visiškai netinka. Jis mano, kad tokias keliones įgyvendinti galbūt padėtų neigiamo tankio medžiagos, tačiau mokslininkai tokių dar neatrado.
„Tai nebūtų įprasta medžiaga. Tačiau mokslininkams jau pavyko aptikti požymių, kad visatoje yra tam tikros prielaidos tokios medžiagos susidarymui, – pasakojo prof. G. Lewisas. – Pažiūrėkite į Niutono darbus, kuriems jau apie 400 metų, arba žmones, kurie prieš 100 metų ėmėsi kvantinės fizikos – visa tai anuomet buvo fantastika, o dabar – realybė. O juk apie tokius dalykus anuomet galėjai tik pasvajoti. Tie dalykai ir prasidėjo nuo svajonių.“
