Pasirodo, jau sukurtas ir toks. Nors jis atrodo visai kaip įprastas stalas, bet turi ypatingą savybę – jis gali reguliuoti temperatūrą, naudodamas tik specialų vašką bei termodinamikos dėsnius.
Tai pirmasis „Nulinės energijos baldų“ linijos gaminys, sukurtas prancūzų architekto ir inžinieriaus Rafaelio Menardo (Raphaël Menard) ir prancūzų dizainerio Jano-Sebastiano Lagranžo (Jean-Sébastien Lagrange).
Salo paslaptis – po ąžuolo paviršiumi paslėptas gofruoto aliuminio sluoksnis, kuris užpildytas specialiu vašku. Šis vaškas, keisdamas savo fazinį būvį iš kieto į skystą ir atvirkščiai, gali sugerti ir atiduoti didelį šilumos kiekį. Aliuminis buvo pasirinktas kaip geras šilumos laidininkas ir pakankamai standi medžiaga, atlaikanti šio vaško plėtimąsi, jam šylant.
Kai kambario temperatūra pakyla virš 22 laipsnių Celsijaus – šio vaško lydymosi temperatūros, jis pradeda sugerti šilumos perteklių iš oro. Kai temperatūra nukrinta žemiau 22 laipsnių, vaškas pradeda kietėti, atpalaiduodamas šilumą atgal į orą.
Nereikia jokio papildomo energijos šaltinio, o apie stalą yra palaikoma komfortiška temperatūra. Šio stalo kūrėjai jį vadina ir „termine kempine“, ir teigia, kad mažoje patalpoje, kurioje dirba keli žmonės, toks stalas gali sumažinti šildymo išlaidas iki 60 %, o vėsinimo – iki 30 %.