NASA pradeda misiją į Europą

„Manome, kad po lediniu Europos paviršiumi tyvuliuoja skysto vandens okeanas. O juk mes žinome, kad Žemėje visur, kur yra skysto vandens, yra ir gyvybės, – sako misijos į Jupiterio palydovą Europą mokslininkas Robertas Pappalardo. – Todėl Europa yra tas Saulės sistemos kūnas po Žemės, kuriame gyvybės egzistavimas yra labai tikėtinas.“

Jupiterio mėnulis Europa padengtas storu nuolat kintančio ledo sluoksniu, kuris, panašu, plūduriuoja ant labai gilaus ir šilto vandenyno. Mokslininkai jau seniai viliasi, kad tas Europos vandenynas yra ta Saulės sistemos vieta, kurioje egzistuoja didžiausia tikimybė rasti nežemišką gyvybę.

NASA skelbia pradedanti misijos į Europą įgyvendinimą. Kosminė tyrimų laboratorija į Jupiterio palydovą išskris kitą dešimtmetį.

Paskutiniame XX a. dešimtmetyje vykdyta misija „Galileo“ atskleidė, kad Europa – aplink Žemę skriejančio Mėnulio dydžio dangaus kūnas, kuris, labai tikėtina, turi skystą okeaną, ant kurio plūduriuoja storas ledo sluoksnis. Jei toks okeanas iš tiesų egzistuoja, vandens jame turėtų būti dvigubai daugiau nei visoje Žemėje. Maža to, mokslininkai samprotauja, kad Europos megavandenynas gali būti turėti uolinį dugną ir būti sūrus, o per Europos paviršių nuolat ritasi Jupiterio gravitacijos generuojamos potvynių/atoslūgių bangos, kokios veikia ir Žemės vandenynuose.

„Šiandien žengiame svarbų žingsnį – iš koncepcijos stadijos pereiname į misijos įgyvendinimo stadiją, – sakė NASA atstovas Johnas Grunsfeldas. – Mes ir vėl mėginsime rasti gyvybės pėdsakų ne Žemėje. Pastaruosius porą dešimtmečių Europą galėjome tik stebėti ir tam tikra prasme kankintis, negalėdami ten pasiųsti misijos. Tačiau atėjo metas vėl ieškoti atsakymų į fundamentaliausius žmonijos klausimus.“

Neabejotinai misijos į Europą tikslas – rasti nežemišką gyvybę. Reaktyvinio judėjimo laboratorija konstruos kol kas pavadinimo neturintį robotizuotą Europos tyrimų zondą, kuris bus aprūpintas daugybe įvairiausių tyrimo instrumentų.

Beje, mokslinėje fantastikoje gana ryški kūrinių atšaka, kurioje pasakojama, jog Europa yra gyvybės pasaulis, į kurį žmonijai žengti nederėtų. Bene labiausiai žinomas šios paradigmos fantastinis filmas – „Kosminė odisėja 2010“ (2010: The Year We Make Contact), kuriame protaujančios nežemiškos būtybės įspėja žmones: „Visi kiti pasauliai yra jūsų – išskyrus Europą. Nė nemėginkite ten leistis.“ O ne taip seniai sukurtas kitas filmas – „Europa“ („Europa Report“), kuriame žmonės vis dėlto pamėgina nusileisti Europoje ir... kas iš to išėjo, sužinosite pasižiūrėję filmą.

Skirtingai nei šiuose mokslinės fantastikos kūriniuose, NASA kitą dešimtmetį nemėgins nusileisti Europoje. Kosminis zondas atliks apie 45 praskriejimus pro Jupiterio mėnulį ir visais įmanomais būdais (spektrinė analizė, radarai, sonarai, magnetinio lauko tyrimai, temperatūros matavimai ir t. t.) ištyrinės Europos paviršių.

Jei Europoje gyvybės rasti nepavyktų, Saulės sistemoje yra dar keletas dėmesio vertų vandeningų pasaulių, vienas kurių – skystos vandens geizeriais besilaistantis žieduotojo Saturno palydovas Enceladas.