Ieškodami nežemiškos gyvybės pėdsakų Marse, mokslininkai ilgą laiką rėmėsi idėja ir ieškojo įrodymų, kad prieš milijardus metų Raudonojoje planetoje anuomet tyvuliavo skysto vandens klodai – esminė sąlyga gyvybei egzistuoti.
Tačiau, kaip rašo „Daily Mail“, naujausios mokslinės studijos rodo, kad Raudonoji planeta iš tiesų niekada ir neturėjo skysto vandens jūrų ar vandenynų. Vietoj jų anksčiau buvo išsidriekę ledo sluoksniai, kadangi minėtoje planetoje tiesiog buvo gerokai per šalta egzistuoti skystam vandens pavidalui.
Kaip įvardijama, jei pasitvirtins „liūdinanti teorija“, nežemiškos gyvybės aptikimo tikimybė taps itin menka, kadangi ledynai nėra itin tinkama aplinka gyvybei užsimegzti ir egzistuoti.
Šią teoriją iškėlė mokslininkų grupė, vadovaujama mokslų daktaro Robino Wordswortho iš Harvardo Paulsono inžinerijos bei taikomųjų mokslų mokyklos. Dirbdamas kartu su mokslininkų komanda, jis nustatė, kad Marso planetai labiau tikėtinas „ledinės“, o ne „šiltos ir drėgnos“ planetos scenarijus. Prieš 4 milijardus metų, tikėtina, Marse vyravo maždaug minus 48 laipsnių pagal Celsijų temperatūra.
Savo teoriją mokslininkų komanda grindžia remdamasi Saulės tendencijomis ir Marso ašies pasvirimo kampu. Palyginimui, Marsas šiuo metu gauna tik 43 procentus Saulės energijos, tuo metu prieš kelis milijardus metų Saulė buvo daug blankesnė ir skleidė mažiau spindulių. Todėl, tikėtina, anuomet Marse sąlygos buvo daug atšiauresnės nei dabar.
Ledynų egzistavimas, pasak mokslininkų, lengviau galėtų paaiškinti ir vandens erozijos procesus Raudonojoje planetoje (tokius kaip slėnių ar uolų susidarymą).
Be abejo, norint įrodyti šios teorijos teisingumą, reikia atlikti daugybę papildomų ir daug detalesnių tyrimų, tačiau jau pati pradžia teikia nemažai vilčių.
Tiesa, dauguma mokslininkų nenori sutikti su šia teorija. Ypač didelį įdirbį jau yra padarę NASA mokslininkai, kurie tvirtina, kad Marse prieš 3,7 milijardo metų buvo daugiau vandens, nei šiuo metu sudaro Arkties vandenynas Žemėje.
