Jeigu kurią dieną niekaip negalėjote nustoti tikrintis „Facebook“ – greičiausiai tada, kai laukė kiti svarbūs darbai, – tuomet jums turėtų būti įdomu sužinoti Kalifornijos universiteto atlikto tyrimo rezultatus. Mokslininkai nustatė, kad mūsų smegenys turi įgimtą poreikį būti socialiems, o „Facebook“ kaip tik ir skatina šį norą, rašo Sciencealert.com.
Los Andžele (JAV) įsikūrusio Kalifornijos universiteto (UCLA) mokslininkai teigia, kad net kai esame vieni, mūsų smegenys yra pasiruošusios bendrauti su kitais ir laukia kito „Patinka“ mygtuko paspaudimo, įrašo ar žinutės.
„Mūsų smegenys turi didelę sistemą, kuri yra linkusi mus paruošti būti socialiais net ir tuomet, kai ilsimės, – pranešime spaudai cituojamas tyrimo vadovas Matthew Liebermanas. – Mūsų smegenų socialinė prigimtis yra paremta biologiškai.“
Mokslininkų atliktas tyrimas remiasi dar devintajame dešimtmetyje atliktomis studijomis – kai ilsimės, tam tikros mūsų smegenų dalys tampa aktyvesnės. Iki šiol apie šį smegenų aktyvumą buvo žinoma labai nedaug, o dabar tyrimus atlikę mokslininkai tikina, kad noras socializuotis yra pačiame šio aktyvumo centre.
Sekdami 21 savanorio smegenų aktyvumą ir naudodami funkcinio magnetinio rezonanso atvaizdavimo techniką, mokslininkai rado ryšį tarp smegenų aktyvumo tuomet, kai žmonės ilsėjosi ir žiūrėjo į paveikslėlius, kurie skatino juos galvoti apie kitų žmonių emocijas. Šie smegenų aktyvumo šablonai dingo, kai žmonės buvo paprašyti išspręsti matematikos uždavinius ar turėjo galvoti apie fizinius dalykus.
Per mūsų poilsį dirba kaktos srities smegenų žievė (angl. dorsomedial prefrontal cortex) ir mes nuolatos ruošiamės bendravimui, taigi vėlesni netikėti susitikimai su žmonėmis vyksta kur kas sklandžiau.
Visa tai labai susiję su „Facebook“ – atrodo, kad Marko Zuckerbergo sukurtas socialinis tinklas puikiai panaudoja natūralius smegenyse vykstančius procesus ir iš dalies tai gali paaiškinti socialinio tinklo populiarumą.
„Kai darbe darome pertrauką, veikia tas pats smegenų tinklas, kuris dirba mums žiūrint į „Facebook“ naujienų srautą“, – aiškino M. Liebermanas.
Tyrimas išspausdintas žurnale „Journal of Cognitive Neuroscience“.
