Elektronika.lt
 2024 m. lapkričio 17 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Kompiuterija
 - Telekomunikacijos
 - Verslo naujienos
 - Įvykiai, renginiai
 - Švietimas, studijos
 - Mokslo naujienos
 - Portalo naujienos
 StraipsniaiSąrašas
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Lapkričio 17 d. 13:30
Juodasis penktadienis: kaip nesumokėti už „nuolaidas“ savo asmens duomenimis?
Lapkričio 17 d. 10:22
Netrukus jūsų automobilis be interneto nevažiuos?
Lapkričio 16 d. 16:31
Testas ar įspėjimas? „Google“ tikrina, kokį poveikį turės ES naujienų pašalinimas iš paieškos
Lapkričio 16 d. 13:53
Ateities tendencijos: kaip skaitmeniškumas keičia meno suvokimą?
Lapkričio 16 d. 10:11
Kokybės dienos proga VDU vyko diskusija apie dirbtinį intelektą ir inovatyviausiųjų apdovanojimai
Lapkričio 15 d. 20:30
Vilniečių sukurtas 3D įrankis keičia karo nuniokotus Ukrainos miestus
Lapkričio 15 d. 17:22
„Twitter“ alternatyvų paieškos tęsiasi: ką renkasi lietuviai?
Lapkričio 15 d. 14:34
„YouTube“ atsinaujina iš esmės: nepraleiskite aktualių patobulinimų
Lapkričio 15 d. 11:15
Lietuvių mėgstamiausias slaptažodis – „qwerty123“
Lapkričio 15 d. 08:16
Jeigu jūsų telefono baterija išsikrauna greičiau nei norėtumėte – rekomenduojame peržiūrėti šiuos patarimus
FS25 Tractors
Farming Simulator 25 Mods, FS25 Maps, FS25 Trucks
ETS2 Mods
ETS2 Trucks, ETS2 Bus, Euro Truck Simulator 2 Mods
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods, FS22 Maps, FS25 Mods
VAT calculator
VAT number check, What is VAT, How much is VAT
LEGO
Mänguköök, mudelautod, nukuvanker
Thermal monocular
Thermal vision camera,
Night vision ar scope,
Night vision spotting scope
FS25 Mods
FS25 Harvesters, FS25 Tractors Mods, FS25 Maps Mods
Dantų protezavimas
All on 4 implantai,
Endodontija mikroskopu,
Dantų implantacija
FS25 Mods
FS25 Maps, FS25 Cheats, FS25 Install Mods
GTA 6 Weapons
GTA 6 Characters, GTA 6 Map, GTA 6 Vehicles
FS25 Mods
Farming Simulator 25 Mods,
FS25 Maps
Reklama
 Naujienos » Mokslo naujienos Ankstesnė naujiena | Sekanti naujiena | Dalintis | Spausdinti

Inžinieriai išrado kompiuterį, kurio veikimas pagrįstas vandens lašeliais

Publikuota: 2015-06-11 10:13
Tematika: Mokslo naujienos
Aut. teisės: ©15min, UAB
Inf. šaltinis: 15min.lt

JAV mokslininkai sukūrė pilnai funkcionuojantį kompiuterį, kuris veikia laikrodžio principu, tačiau, skirtingai nei įprastiniuose kompiuteriuose, vietoje elektronų jame naudojame smulkūs įmagnetinti vandens lašeliai. Kompiuterio kūrimo tikslas yra tiksliai kontroliuoti ir manipuliuoti medžiaga taip pat, kaip kompiuteriai manipuliuoja informacija, rašo Sciencealert.com.

Nors šis specialiu vandens mechanizmu paremtas kompiuteris dėl universalių loginių elementų teoriškai galėtų padaryti viską, ką ir įprastinis, jis yra kur kas lėtesnis nei mūsų dabar naudojami įrenginiai. Tačiau komanda neketina čia sustoti.

„Jau turime skaitmeninius kompiuterius, kurie gali apdoroti informaciją... Mūsų tikslas yra sukurti naujos rūšies kompiuterius, kurie gali tiksliai kontroliuoti ir manipuliuoti fizinę medžiagą, – sakė vyriausiasis tyrėjas Manus Prakashas iš Stanfordo universiteto. – Įsivaizduokite, kad kai paleidžiate skaičiavimų rinkinį, apdorojama ne tik informacija, bet algoritmiškai manipuliuojama ir fizine medžiaga. Mums kaip tik tai ir pavyko padaryti mezoskalėje (dešimt mikronų į milimetrą).“

Pirmą kartą M. Prakashas apie tokius kompiuterius pagalvojo dar prieš dešimtmetį, bet, nors išsiaiškinti, kaip kontroliuoti vandens lašelius nebuvo sunku – į juos buvo įlietos magnetinės nanodalelės ir judinamos aplink geležies strypelių labirintą, – rasti būdą, kaip sinchronizuoti šį judėjimą, buvo sunku.

Įprastiniuose kompiuteriuose šį vaidmenį atlieka laikrodis, kuris preciziškai tiksliai matuoja kiekvieną judėjimą sistemoje, tačiau mokslininko komandai sunkiai sekėsi surasti, kaip tą patį padaryti su vandeniu. Tuomet jiems į galvą šovė besisukančio magnetinio lauko idėja.

„Kaskart kai laukas apsiverčia, strypelių poliariškumas keičiasi, ir įmagnetinti lašeliai surykiuojami nauja iš anksto nustatyta kryptimi, – rašoma Stanfordo universiteto pranešime spaudai. – Kiekvienas lauko apsivertimas skaičiuojamas tarsi vienas laikrodžio ciklas, o kiekvienas lašelis yra vienu žingsniu toliau negu kiekvienas ciklas.“

Mokslininko komanda nustatė, kad šie magnetiniai „laikrodžio“ judesiai skatina sistemą veikti tobula sinchronija, o tai reiškia, kad ji teoriškai gali veikti amžinai be jokių klaidų. Ji perneša informaciją panaudodama vandens lašelių buvimą arba nebuvimą kaip 0 arba 1 dvejetainėje sistemoje.

„Naudodami šias taisykles mes pademonstravome, kad galime sukurti visus elementarius elektronikoje naudojamus loginius elementus paprasčiausiai keisdami strypų išdėstymą mikroschemoje“, – aiškino vienas tyrimo bendraautorių Georgiosas Katsikisas.

Tyrimas išspausdintas „Nature Physics“.

Dabartiniai procesoriai yra pusės pašto ženklo dydžio, o lašeliai yra mažesni nei aguonuos ir inžinieriai sako, kad galėtų savo sistemą padaryti mažesnę, taip pat ir įtraukti daugiau lašelių, kad ši taptų sudėtingesnė.


Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti informaciją su
nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

 Rodyti komentarus (0)
Vardas:    El. paštas:   (nebūtinas)
Pakartokite kodą: 
  Apsaugos kodas: 
 
Komentarus rašo lankytojai. Komentarai nėra redaguojami ar patikrinami, jų turinys neatspindi redakcijos nuomonės. Redakcija pasilieka teisę pašalinti pasisakymus, kurie pažeidžia įstatymus, reklamuoja, yra nekultūringi arba nesusiję su tema. Pastebėjus nusižengimus, prašome mums pranešti. Jei nurodomas el. pašto adresas, jis matomas viešai. Patvirtindami komentaro įrašymą, kartu patvirtinate, jog esate susipažinęs su portalo privatumo politika ir su ja sutinkate.
Potvyniai nesferiškuose dangaus kūnuose

Žemėje potvynius kelia Mėnulio ir Saulės gravitacija, tiksliau sakant – jos skirtumai vienoje ir kitoje Žemės pusėse. Kiti dangaus kūnai irgi patiria potvynius, tik neretai ten „tvinsta“ ledas ar net uolienos.

Marso pluta – druskinga ir kieta

2018 metais Marse nusileido NASA zondas „InSight“ – pirmasis zondas, skirtas kitos planetos gelmių procesams tirti. Vienas iš jo prietaisų buvo jutiklis, skirtas matuoti šilumos tėkmę per Marso plutą. Prietaisas turėjo įsigręžti penkis metrus į planetos plutą; deja, pavyko pasiekti tik 40 centimetrų gylį. Nepaisant to, surinkti duomenys padeda atskleisti daug įdomybių apie Marso plutą.

Radijo žybsniai – masyviose galaktikose

Greitieji radijo žybsniai (FRB) yra milisekundžių trukmės energingi radijo spinduliuotės pliūpsniai. Jie atsklinda iš už mūsų Galaktikos ribų. Manoma, kad juos skleidžia magnetarai – ypatingai stiprų magnetinį lauką turinčios neutroninės žvaigždės.

2024 m. lapkritis
2024-11-14 15:23
Masinančios antraštės – evoliuciniai mūsų smegenų spąstai, arba kodėl vartojame per daug informacijos
2024-11-14 13:17
Senovinio Marso vandenyno istorija
2024-11-13 21:04
Membraniniai kosminiai teleskopai
2024-11-10 09:13
Net trys KTU jaunosios tyrėjos – pasauliniame mokslinių tyrimų „pičų“ pusfinalyje
2024-11-09 12:26
Geresni erdvėlaivių varymo algoritmai
2024-11-07 13:24
Lietuvos tyrėjos – Baltijos šalių stipendijų konkurso „Moterims moksle“ laureatės
2024 m. spalis
2024-10-30 10:26
Prasilenkiantys magnetiniai laukai Saulėje
2024-10-28 07:05
Išmanioji tekstilė: ar Jūsų drabužiai yra atsparūs elektromagnetinei spinduliuotei?
2024-10-23 13:22
Gama žybsniai išaiškins pirmąsias galaktikas?
2024-10-22 19:12
Išskrido „Europa Clipper“
2024-10-20 11:23
Vytauto Didžiojo universitetas išrinktas būsimo MIT MISTI programos konsorciumo Lietuvoje koordinatoriumi
2024-10-20 08:04
Lietuvos astronomų tyrimas sudomino „Forbes“: juo siekiama išsiaiškinti cheminės sudėties tarp planetų ir jas galinčių suformuoti žvaigždžių ryšį
Daugiau...Paieška archyve

Global electronic components distributor – Allicdata Electronics

Electronic component supply – „Eurodis Electronics“

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

Full feature custom PCB prototype service

GENERAL FINANCING BANKAS

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

„Konstanta 42“

Technologijos.lt

Buitinė technika ir elektronika internetu žemos kainos – Zuza.lt

www.esaugumas.lt – apsaugok savo kompiuterį!

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

Draugiškas internetas


Reklama
‡ 1999–2024 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
Script hook v, Openiv, Menyoo
gta5mod.net
FS25 Mods, FS25 Tractors, FS25 Maps
fs25mods.lt
Optical filters, UV optics, electro optical crystals
www.eksmaoptics.com
Reklamos paslaugos
SEO sprendimai

www.addad.lt
Elektroninių parduotuvių optimizavimas „Google“ paieškos sistemai
www.seospiders.lt
FS22 mods, Farming simulator 22 mods,
FS22 maps

fs22.com
Reklama


Reklama