Mokslininkams pavyko sukurti mažą ilgalaikės atminties ląstelę, kuri gali tiek apdoroti, tiek saugoti informaciją tuo pat metu – visai kaip žmogaus smegenys. Tai yra viena pirmųjų tokio tipo elektroninės atminties ląstelių ir labai svarbus žingsnis siekiant sukurti bionines smegenis.
Mokslininkų sukurta ląstelė, kuri yra 10 tūkst. kartų plonesnė už žmogaus plauką, atveria galimybes apdoroti ir kaupti kur kas didesnį kiekį duomenų nei anksčiau, tačiau mokslininkams dar didesnį jaudulį kelia tai, kad ji turi „atmintinių“ gebėjimų, rašo Sciencealert.com.
Tai reiškia, kad elektroninė ląstelė gali išlaikyti atmintį, o jos elgesį lemia anksčiau išmokta informacija. Dabartiniai duomenų kaupimo įrenginiai to padaryti negali.
„Tai yra panašiausia į smegenis sukurta sistema su atmintimi, kuri kaupia ir saugo analoginę informaciją ir sukauptą informaciją geba atrinkti, – pranešime spaudai cituojamas projekto vadovas Sharathas Sriramas iš RMIT universiteto Australijoje. – Žmogaus smegenys yra itin sudėtingas analoginis kompiuteris. Jo evoliucija paremta ankstesnėmis patirtimis ir iki šiol jo funkcionalumas negalėjo būti atgamintas skaitmeninėmis technologijoms.“
Elektroninės ląstelės dabar jau egzistuojančius atminties elementus papildo dar vienu aspektu. Dabartiniai atminties elementai, kuriuos naudojame įprastiniuose įrenginiuose, kaip USB raktai, gali kaupti informaciją iš dvinario skaičiaus (0 arba 1) vienu metu.
Skirtumus tarp senų ir naujų elektroninių ląstelių mokslininkai parodo pasitelkdami palyginimą su šviesa: vienu atveju šviesa gali būti tik įjungta ir išjungta, o antruoju leidžia gauti, pavyzdžiui, pritemusią šviesą ir visą skirtingą šviesos diapazoną.
Tyrime, kuris išspausdintas „Advanced Functional Materials“, mokslininkai aiškina, kad el. ląstelės yra pagamintos iš funkcinio oksido medžiagos itin plonos plėvelės formos.
Medžiagą mokslininkai sukūrė praėjusiais metais ir pademonstravo, kad ji buvo efektyvi. Tačiau dabar jie kontroliuojamus defektus įdiegė į plėvelę, o tai leido kaupti atmintį iš ankstesnių įvykių.
Visa tai reiškia, kad tokia ląstelė vieną dieną gali būti panaudota dirbtinei sistemai, kuri mėgdžiotų neįprastas žmogaus smegenų funkcijas, sukurti. Dirbtinio intelekto ir pažangios kompiuterijos privalumai, kurie gali būti pasiekti su dirbtinėmis ląstelėmis, yra aiškūs, tačiau mokslininkai teigia, kad bioninės smegenys galėtų pasitarnauti ieškant vaistų nuo tokių ligų kaip Alzhaimeris ar Parkinsonas.
Paieška archyve
