Kolosali 1,8 mlrd. šviesmečių skersmens supertuštuma turi būti tiesiogiai susijusi su mįslingąja Visatos „Šaltąja dėme“. Tokią prielaidą suformulavo astronomai, mėginę ieškoti nepaaiškinamai didelės šaltos erdvės priežasties.
Žurnale „Monthly Notices of the Royal Astronomical Society“ publikuoti Havajų universiteto Astronomijos instituto darbuotojų tyrimo rezultatai patvirtino, kad ši supertuštuma gali būti didžiausia mokslui žinoma Visatos sudedamoji dalis, struktūra.
Šaltoji dėmė atrasta 2004 m., analizuojant Didžiojo sprogimo reliktinio spinduliavimo (foninės mikrobangų spinduliuotės) žemėlapį, kuris buvo sudarytas pagal ESA teleskopo „Planck“ duomenis. Tame žemėlapyje Visata išsimėčiusi gana tolygiai, jei ne keista Šaltoji dėmė.
Šiame milžiniškame Visatos regione medžiagos yra maždaug 20 proc. mažiau nei kituose regionuose. Jame priskaičiuojama tik apie 10 tūkst. galaktikų. Tokio dydžio regiono iki tol nebuvo atrasta.
Iš pradžių iškelta teorija, kad Šaltoji dėmė susiformavo po Didžiojo sprogimo. Ji buvo vadinama retu vadinamosios „egzotiškosios fizikos“ požymiu, kurios nepaaiškina dabartinės fizikos teorijos. Tačiau naujasis modelis numano ką kita.
Ankstesni mėginimai Šaltosios dėmės nuotoliu rasti tuštumą nebuvo sėkmingi, tačiau naujausi stebėjimai liudija, kad iš tikrųjų tai yra pirmo plano objektas, esantis už 3 mlrd. šviesmečių nuo Žemės. Anot tyrimui vadovavusio dr. Istvano Szapudi, tai turėtų būti „didžiausia individuali struktūra, kurią kada nors yra atradusi žmonija“.
Tyrėjai naujausius duomenis rinko Havajuose veikiančiu teleskopu „Pan-Starrs1“ ir NASA kosminiu teleskopu WISE (Wide Field Survey Explorer).
Įdomu tai, kad supertuštuma gali užimti tik apie pusę visos Šaltosios dėmės. Tai leidžia manyti, jog šiame visatos regione gali būti ir kitų dar neatrastų fenomenų. Tyrėjai abejoja, ar Šaltosios dėmės ir supertuštumos buvimas viena šalia kitos yra atsitiktinumas.
Paieška archyve
