Mokslininkai paneigė vieną seniausių mitų, kad ilgas televizoriaus ar vaizdo monitoriuje žiūrėjimas gali sukelti trumparegystę.
Ohajo valstijos universiteto mokslininkai nerado jokio ryšio tarp blogai matančio jaunimo ir tų, kurie didžiąją savo laiko dalį praleidžia priešais kompiuterių ar televizorių ekranus. Eksperimentas pareikalavo 20 metų stebėjimo, kadangi tyrimas būtų nereikšmingas jei matavimai būtų atlikti per trumpą laiką. Jo metu buvo nustatyta, kad regėjimui įtakos neturi ne tik ilgas buvimas priešais ekraną, bet ir atstumas nuo akių iki matomo vaizdo.
Ekspertai 20 metų stebėjo 4 500 nuo 6 iki 11 metų amžiaus vaikus be kitų dalykų analizuodami jų sąveikos su televizoriumi ir kompiuterio monitoriumi režimą ir sistemingai tikrino regėjimą: „Šiame dideliame duomenų rinkinyje su etniškai reprezentatyviu vaikų parinkimu mes neradome jokio ryšio (tarp televizijos arba monitoriaus žiūrėjimo ir trumparegystės).“
Mokslininkai stebėjo 13 galimų rizikos veiksnių, tam kad surasti tuos, kurie tiksliausiai parodytų regėjimo blogėjimo polinkį. Tyrimas parodė, kad aiškiausias rodiklis yra akies refrakcija 6 metų amžiuje.
Eksperimento rezultatai padės žymiai pagerinti regėjimo anomalijų nustatymą jauname amžiuje ir taps įvairių testų, kurie pasirodys artimiausiu, pagrindu. Reikia pabrėžti, kad dėl ilgos tyrimo trukmės mokslininkai galėjo įvertinti skirtingų kartų televizorių ir monitorių poveikį, tiksliau jo nebuvimą. Nepaisant to, kad išsamesnės analizės apie tarp eksperimento dalyvių vyravusius ekrano tipus nėra, nedviprasmiška išvada rodo, kad žalos nebuvo nepriklausomai nuo šios pramonės vystymosi.