Didžiausias pasaulyje dalelių greitintuvas fizikams gali padėti suprasti paslaptingą tamsiąją medžiagą ir net padaryti ne ką mažiau svarbesnį atradimą už Higso bozoną, skelbia CERN mokslininkai.
Didysis hadronų greitintuvas (DHG), kurį sukonstravo CERN (European Organization for Nuclear Research) mokslininkai, buvo iš esmės atnaujintas ir kovo mėnesį pradės savo antrąjį trejų metų darbo etapą.
CERN fizikai sako, kad įgyvendinus dvejus metus trukusius atnaujinimus greitintuvas bus du kartus galingesnis.
DHG priskiriami nuopelnai už Higso bozono, dar vadinamos „dieviškosios dalelės“, atradimą, kuri padeda paaiškinti, kaip objektai įgyja masę ir už kurį 2013 m. buvo įteikta Nobelio fizikos premija.
Šįmet DHG galia bus žymiai didesnė. Pagrindiniai fizikų tikslai bus geriau suprasti, kodėl gamta renkasi medžiagą ir antimedžiagą.
Naujasis atradimas „gali įvykti dar šįmet...jei būsime labai sėkmingi“, šeštadienį sakė fizikos profesorė iš Kalifornijos universiteto Beate Heinemann kasmetiniame Amerikos mokslo pažangos asociacijos susitikime.
„Galbūt mes surasime supersimetrinę medžiagą, – pridūrė mokslininkė, kuri yra DHG ATLAS komandos narė. – Mane tai jaudina labiau nei Higso bozonas.“
Supersimetrija yra standartinio fizikos modelio papildinys, kuris gali užpildyti mokslininkų medžiagų suvokimo spragas.
Ši teorija skelbia, kad kiekviena standartinio fizikos modelio dalelė turi sunkesnę partnerę. Ekspertai mano, kad jei šios sunkesnės dalelės egzistuoja, DHG turėtų jas aptikti.
