Ankstyviausiai Visatos šviesai yra daugiau nei 13 milijardų metų, jos fotonai mena laikus, kai DS sukurta plazma pakankamai atvėo, kad galėtų praleisti šviesą. Šie fotonai neša informaciją apie ankstyvąją Visatą, bet nuolat silpnėja. Dabar jie sudaro the kosminį mikrobangų foną, Visata veriančią žemo lygio spinduliavimo jūrą.
Eduardo Martín-Martínez iš Waterloo universiteto Ontario, Kanadoje, su kolegomis mano atradę kitą, geriau išsilaikiusį žinių apie pačią visatos pradžią, šaltinį. Jie paskaičiavo, kad fotonus sukūrę įvykiai – tokie, kaip energiją išlaisvinantys atomai – taip pat sukuria tam tikrus aidus elektromagnetiniame lauke, tame pačiame lauke, kuris formuoja šviesos pagrindą.
Norėdama patikrinti, kaip šie aidai galėtų pernešti informaciją, komanda įsivaizdavo ką nors ankstyvojoje visatoje siunčiant žinutę į tolimą ateitį, sukuriantį aidų seriją ir naudojantį juos užkoduoti nuliukų ir vienetukų atkarpą. Šie aidai plinta lėčiau už šviesą, bet nesilpsta, o tai reiškia, kad tolimais atstumais jie gali pernešti daugiau informacijos, nei fotonai.
„Parodėme, kaip protingos būtybės gali naudoti šį fenomeną daug didesnio informacijos kiekio perdavimui, nei paprasčiausiu radijo signalu“, – pažymi Martín-Martínez. Žinoma, labai mažai tikėtina, kad protingi ateiviai iš tolimos praeities stengiasi mums tokiu būdu perduoti signalą, tačiau šis principas reiškia, kad kosmologams gali būti verta šių aidų paieškoti.
„Ankstyvosios visatos foninių signalų informacija taip pat sklis tokiu aidu“, – sako jis. Tik laukia iššūkis išsiaiškinti, kokios tiksliai formos tie aidai bus ir kaip pastatyti jus galinčius užfiksuoti imtuvus.
Avi Loeb iš Harvardo universiteto sako, kad tai įdomi idėja, tačiau kol kas gana teorinė. „Jos autoriai turi pateikti konkrečius pavyzdžius, rodančius jų efektą“, – pažymi jis.
Paieška archyve
