Socialinės žiniasklaidos svetainėse skelbiami vaizdai gali suteikti vertingų duomenų, kurie gali būti panaudoti prižiūrint ar tvarkant saugomas gamtos erdves, teigiama viename tyrime.
Vaizdai su geografinėmis žymomis suteikia tikslią informaciją, kur buvo daryta nuotrauka, ir kaip žmonės elgiasi toje aplinkoje, priduriama tyrime.
Išanalizuoti duomenys gali suteikti informacijos, kuri padėtų informuoti ekosistemų priežiūros tarnybas.
Tokie pasiūlymai nuskambėjo per vieną mokslinę konferenciją, kuri ketvirtadienį, gruodžio 11 dieną, vyko Prancūzijos Lilio mieste, rašo „BBC News“.
Per kasmetinį Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos ekologijos draugijų suvažiavimą šio pasiūlymo detales pristatė Danielis Richardsas iš Nacionalinio Singapūro universiteto.
Prieš pristatymą duodamas interviu „BBC News“ jis sakė: „Manau, kad dauguma mūsų nesuvokia šaltinių, kurie yra prieinami“.
„Gali būti, kad patys mokslininkai nesinaudoja socialiniais tinklais arba nežino jų potencialo, bet manau, kad jie tikrai taps populiaresni“.
D. Richardsas paaiškino, kodėl jis su savo kolegomis nori sukurti tyrimų įrankį, kuris naudotųsi socialinės žiniasklaidos teikiamomis galimybėmis.
„Mane domina, kaip galėtume pasinaudoti šia didžiule ekosistemos tarnybos koncepcija – dalykais, kuriuos suteikia pati gamta, ir kaip galėtume pritaikyti tai realiai, kasdienei aplinkos priežiūrai“, – teigė jis.
„Viena iš problemų šiuo metu yra ta, kad kai kurias ekosistemų tarnybas, pavyzdžiui, kultūrinius aspektus, įskaitant rekreacinius ir edukacinius, yra sunkiau įvertinti negu anglį (sekvestraciją) ar bioįvairovę, kur gali nuvykti ir kažką paskaičiuoti“.
„Norime pamėginti sukurti indikatorių, kad būtų galima greitai ir lengvai gauti labai mažo masto informaciją apie naudą, kurią žmonės gauna iš kurio nors gamtos arealo“.
Kad tai padarytų, A. Richardsas ir jo komanda naudojosi svetaine „Flickr“, kurioje žmonės gali skelbti ir dalytis nuotraukomis.
„Flickr“ leidžia atlikti paiešką pagal vietoves, taigi mes apsistojome ties mangrovių draustiniais Singapūre“.
„Aptikome apie 250 nuotraukų iš kiekvieno mangrovių rezervato ir vieną po kitos jas analizavome. Turėjome komandą, kuri rūšiuodavo nuotraukas pagal pagrindinį fotografijos objektą“.
„Ar tai buvo gyvūnas? Ar peizažas? Ar tai žmonių asmenukė?“.
Komanda nustatė, kad nuo kiekvieno rezervato, nelygu jo funkcija, priklausydavo, ką žmonės jame fotografuodavo.
„Viename iš rezervatų, paukščių rezervate, buvo padaryta 60 proc. gyvūnų nuotraukų. Kituose, kur lankosi daugiau turistų, dominavo socialinės fotografijos ar peizažų nuotraukos ir mažiau laukinės gyvūnijos“, – aiškino D. Richardsas.
Jis pridūrė, kad šios studijos rezultatai tikrai suteikė informacijos, kurią rezervato tarnyba galėtų panaudoti savo priežiūros strategijoms.
Vienas iš įdomesnių pastebėjimų, kad vienoje rezervato vietoje yra nutiestas takas iš lentelių.
„Tokie takai nutiesiami tam, kad žmonės galėtų arčiau prieiti prie gyvūnų, bet mes pastebėjome, kad dauguma gyvūnų nuotraukų buvo darytos ne iš šios vietovės“.
Taigi jei jūs prižiūrite šį taką, jums turėtų kilti klausimas, kodėl taip yra. Ar taip yra dėl to, kad prie šio tako nebūna jokių gyvūnų, nes žmonės juos nubaido?
„Gali būti, kad šioje vietoje gyvena tik maži krabai bei žuvys ir žmonės apie juos nežino. Taigi įrengus informacinius ženklus, žmonės būtų pastabesni“, – sakė D. Richrdsas.
„Tai kelia naujus klausimus, kurie verčia atlikti ekologinį tyrimą ir įsigilinti į problemos esmę“, – pažymėjo jis.
