Marcas Protenza jau daugiau nei dvidešimt metų Jeilyje dirba psichoterapeutu, jis taip pat vadovauja mokyklai, kurioje mokoma apie impulso ir impulsyvumo reikšmę. Taigi su žmonėmis, kurie turi vienokią ar kitokią priklausomybę, vyras dirba jau ne vienerius metus. Tiesa, savo karjeros pradžioje mokslininkas dirbo labiau su piktnaudžiavimo problemomis. Pavyzdžiui, alkoholio, narkotikų, ar kitų medžiagų, prie kurių priprantama.
Kiek vėliau mokslininkui teko susidurti su kitokiais pacientais, kuriuos klasifikuoti, tiesa, būdavo daug sunkiau. Pavyzdžiui, su tokiais žmonėmis, kuriems diagnozuota trichotillomania. Tokie žmonės nuolat liečia savo plaukus, suka apie pirštus, kol galiausiai juos išrauna. Kiti susidurdavo su lošimo priklausomybe. Taigi, ar tokio pabūdžio problemos galėtų būti siejamos ir su anksčiau minėtu alkoholio ir narkotikų vartojimo priklausomybe? Straipsnyje, publikuotame „The New Yorker“, svarsto autorė Maria Konnikova, cituodama psichoterapeuto M. Protenzos pasakojimus.
Kartu su kolega Robertu Leemanu M. Protenza atliko keletą tyrimų, kurių metų išsiaiškinta, kad šių dviejų pobūdžių problemos turi daug bendro. Abi šias kategorijas sieja tai, kad žmogus negali reguliuoti, kaip dažnai ir kokiais kiekiais tuo naudojamasi, žmogus savęs nevaldo net tada, kai jaučia neigiamas to pasekmes.
Pastaraisias metais M. Protenza vis dažniau susiduria su žmonėmis, kurie negali atsitraukti nuo interneto. Tai – naujo pobūdžio liga. Bet ar tikrai priklausomybė? Iš pirmo žvilgsnio tai primena elgesio įprotį, kuris susiformuoja per metus. Sunkumas kategorizuojant priklausomybę nuo interneto slypi tame, kad sunku tiksliai identifikuoti neigiamą interneto žalą, priešingai nei plaukų rovimo, lošimo ar kitų priklausomybių. Lošdamas praloši pinigus, ką prarandi raudamasis plaukus, taip pat akivaizdu.
Prieš kurį laiką į daktarą kreipėsi mergina, vardu Sue. Pagalbos ji kreipėsi labiau ne savo, o tėvų noru, mat jie jau kurį laiką buvo pastebėję dukters elgesyje neigiamus pokyčius. Mokykloje ji buvo gera mokinė, o universitete nepriekaištinga studentė. Tiesa, iki to laiko, kai internete pradėjo bendrauti su nepažįstamaisias įvairiomis intymiomis temomis. Nuo kompiuterio ekrano beveik neatsitraukdavo. Taigi mokslininkams iškilo sunkiai atsakoma abejonė: tai priklausomybė ar tiesiog socializacijos stoka? Gal tiesiog mergina sunkiai bendrauja su bendraamžiais, arba turi kitokių psichologinių problemų. Jeigu tai būtų tiesa, tai jau nebūtų priklausomybė nuo interneto. Veikiau – nesugebėjimas sukontroliuoti savo asmeninio gyvenimo. Kas jeigu ji būtų visada prisijungusi prie interneto, bet vietoje to, kad bendrautų su nepažįstamaisiais, mokytųsi užsienio kalbų arba bandytų redaguoti „Wikipedios“ naujienas. Kaip įvertinti viso to pasekmes?
Kad ir kaip ten būtų, internetas visgi yra mediumas, o ne užsiėmimas pats iš savęs, sako mokslininkas. Jeigu tu internete nuolat žaidi žaidimus arba loši, galbūt tu turi priklausomybę lošimui, bet ne internetui. Jeigu tu nuolat apsipirkinėji internetu, veikiausiai turi apsipirkinėjimo priklausomybę, jeigu nuolat susirašinėji, galbūt tave kamuoja socializacijos kompleksai. „Kai kurie žmonės vienareikšmiškai sutinka, kad internetas yra tik priemonė, bet ne taikinys. Ar galite būti priklausomi nuo interneto ilgesio, taip kaip esate priklausomi nuo alkoholio“, – yra sakęs M. Protenza.
Tyrimai, susiję su priklausomybe nuo interneto, buvo pradėti dar 1997 metais, kai nebuvo išmaniųjų telefonų ar kitų šiomis dienomis gyvuojančių technologinių kūrinių. Buvo susiduriama su tokiomis panašiomis priklausomybės iššauktomis bėdomis: nesugebėjimu socializuotis, būti susikaupusiu darbe.
M. Protenzos teigimu, sunkiausia dirbant su pas jį vis dažniau ateinančiais jaunais žmonėmis tai, kad sunku įvardyti neigiamas pasekmes, kurias galimai sukuria internetas. Kas pasakė, kad, jeigu visą dieną sėdi internete, tai yra blogai? Niekas. Su alkoholiu daug lengviau – per didelis alkoholio kiekis gali būti mirtinas. „Problema ta, kad mes nežinome, kas yra normalu“, – sakė daktaras.
Kovoti su alkoholizmu yra be galo sunku, tačiau per daugelį metų mokslininkai ir daktarai jau turi būdų ir metodikų. O štai kaip gydyti priklausomybę nuo interneto, žinoma, jeigu tai iš viso priklausomybė, dar nežinoma.
