Naujausios technologijos leido mokslininkams pamatyti tai, ko plika akimi išvysti neįmanoma. Itin aukštos raiškos NASA kompiuteris nustatė, kaip anglies dioksido dujos keliauja atmosferoje.
Kompiuteriais buvo nustatyti gana įdomūs skirtumai tarp įvairių pasaulio regionų, kur šiltnamio efekto pavojus yra didžiausias, kur išmetamųjų dujų koncentracija sparčiai auga ir netgi kaip keičiasi miškų plotai regionuose, kur šių dujų koncentracija yra ypač didelė.
Nors mokslininkai anglies dioksido pasiskirstymą ore tyrinėja jau ne vieną dešimtmetį, tačiau tik pastaruosius keletą metų technologijos leido pamatyti, kokie procesai vyksta šioms dujoms keliaujant žemės atmosfera.
„Nors šios dujos turi dramatiškas pasekmes mūsų planetai, tačiau ne visi regionai į tai žiūri su didele baime. Mūsų tikslas buvo įrodyti, kad anglies dioksido dujos gali gana lengvai keliauti iš vieno regiono į kitą, todėl šia problema būtina susirūpinti net ir toms šalims, kurios mano, kad jų vietovėse toks užterštumas nėra aktuali problema“, – sakė vienas NASA tyrėjų Bilas Putmanas.
Kaip pasakoja mokslininkas, kompiuteris atvaizduoja tai, kokiais srautais keliauja dujos, o, priderinę gamtos sąlygas bei šiltnamio efekto modelį, galime išvysti tai, kokios galimos pasekmės ateityje.
Mokslininkai sako, tokie tyrimai bus atliekami vis dažniau, nes šiltnamio efektas yra sunkiai kontroliuojamas reiškinys, nepaisant to, kad įvairios organizacijos rengia susirinkimus ir pasirašo dokumentus, kurie padėtų mažinti išmetamųjų dujų kiekį į atmosferą.
„Kodėl tokie tyrimai būtini? Vos pažvelgus į 2014-ųjų metų pavasarį gautus duomenis, kai užterštumas anglies dioksidu šiauriniame planetos pusrutulyje pasiekė rekordinę daugiau nei 400 milijonų dalelių ribą tam tikrame plote, tapo aišku, kad būtina matuoti šių dujų srautus“, – savo požiūrį dėstė mokslininkas.
Skaičiai atrodo iš tiesų dideli, nes iki pramoninės revoliucijos šių dalelių kiekis siekė kiek mažiau nei 270 milijonų tam tikrame plote.
Beje, mokslininkų teigimu, ši kol kas tik kenksmingas dujas stebinti stotis gali būti lengvai pritaikyta ir kitiems gamtos stebėsenos metodams, tokiems kaip orų prognozės, vyraujančių vėjų ar kritulių keitimuisi Žemės planetoje.