Lietuvos tyrėjai, tikėdamiesi bendrų projektų su Japonijos kolegomis sėkmės, turi ieškoti ryšių su geriausiais šios šalies universitetais. Tokia įžvalga su Lietuvos mokslo bendruomene pasidalino Lietuvos mokslo taryboje šią savaitę viešėjęs Japonijos mokslo finansavimo agentūros „Japan Society for the Promotion of Science“ (JSPS) direktorius prof. Makoto Asashima.
Pagal Lietuvos mokslo tarybos ir agentūros JSPS susitarimą, netrukus abiejų šalių mokslininkai galės pretenduoti gauti paramą vykdyti bendrus projektus ir rengti seminarus. Japonijos mokslininkų projektai ir seminarai bus finansuojami pagal JSPS laisvos partnerystės projektų ir seminarų schemą („Open Partnership Joint Projects/Seminars“), Lietuvos – pagal atskirą abiejų šalių bendradarbiavimui skatinti pritaikytą paramos modelį. Lietuvos mokslo tarybos pirmininko prof. Dainiaus H. Paužos teigimu, susitarimas finansuoti bendrus projektus yra galimybė dviejų šalių tyrėjams geriau vieniems kitus pažinti. „Tai pirmasis mūsų institucijų žingsnis Lietuvos tyrėjams padėti rasti partnerius tokioje aukšto mokslo standartų šalyje kaip Japonija. Išsiplėtus ryšiams tikimės žengti toliau ir pradėti finansuoti daugiau ir didesnių bendrų projektų. Siekiame, kad Lietuvos mokslininkai vykdytų aukščiausio lygio tyrimus ir perimtų geriausią mokslinės veiklos patirtį“, – sako prof. D. H. Pauža.
Japonijoje veikia 800 valstybinių ir privačių aukštojo mokslo ir studijų institucijų ir mokslinių tyrimų centrų. Japonijos vyriausybės užsakymu agentūra JSPS jas reitinguoja ir sudaro 30 geriausiųjų Japonijos mokslinių tyrimų institucijų sąrašą. Iš jų pirmosios 10 mokslinių tyrimų institucijų laikomos geriausiomis iš geriausiųjų šalyje. „Ryšiai su konkrečiu universitetu ir ypač tuo, kuris reitinguojamas geriausiu iš geriausiųjų, didina projektų ir jų finansavimo sėkmės galimybes. Tokie universitetai turi visomis prasmėmis daugiau galimybių pradėti ilgalaikį bendradarbiavimą“, – sako prof. M. Asashima.
Japonijos universitetai siekdami išlaikyti mokslinių tyrimų laisvę, itin vertina mokslininkų iniciatyva atsirandančius projektus. Todėl bendri projektai ir seminarai yra gera pradžia abiems šalims glaudžiau bendradarbiauti. „Laisva arba mokslininkų iniciatyva paremta partnerystė yra geriausia ilgalaikio bendravimo forma. Lietuvos ir Japonijos tyrėjai, ieškodami partnerių vykdyti bendrus tyrimus, pirmiausia turėtų dėmesį skirti asmeninių kontaktų plėtrai“, – teigia prof. M. Asashima.
Pagal Lietuvos ir Japonijos bendradarbiavimo skatinimo schemą, į paramą projektams galės pretenduoti daugumos mokslo sričių mokslininkai. Paraiškas bus galima teikti dėl paramos bendriems 1–2 metų projektams arba iki 1 savaitės truksiantiems seminarams. Agentūra JSPS numato, kad Japonijos tyrėjų dalyvavimui ir projektuose, ir seminaruose per metus būtų skirta po 18 400 eurų (635 315,20 litų arba 2,5 mln. jenų). Lėšos Lietuvos tyrėjams, išlaikant abiejų šalių proporcijas, dar tikslinamos. Pirmasis kvietimas teikti paraiškas bus skelbiamas 2014 m. pabaigoje arba 2015 m. pradžioje. Kvietimus numatoma skelbti kiekvienais metais.
Lietuvos mokslo taryba pagal tarpvalstybinius susitarimus konkurso būdu finansuoja bendrus Lietuvos, Latvijos ir Kinijos (Taivano) mokslinius tyrimus, skiria paramą mokslinei veiklai su Baltarusija, Belgija (Valonija), Prancūzija, Ukraina. Taryba taip pat administruoja bendrų Baltijos jūros mokslinių tyrimų programą BONUS, COST veiklas, ERA-NET projektus ir kitas partnerystę skatinančias schemas.
