Globalinio atšilimo problema privertė mokslininkus atkreipti dėmesį į žemės polius, kuriuose tirpstantis ledas grasina didele katastrofa. Tačiau piečiausias ir šiauriausias žemės taškai slepia dar vieną mįslę, kurios tyrinėtojams ilgai nepavyko įminti. Tai magnetinių polių keitimasis.
Seniai žinoma, jog planetos magnetinių ašigalių poliškumas periodiškai keičiasi kas 1,5 milijoną metų. Per 160 milijonų metų įvyko apie 100 tokių „persijungimų“. Paskutinis įvyko prieš 780 tūkst. metų. Iki šiol manyta, jog šios permainos atsitiktinės. Kada jos įvyks, būdavo skaičiuojama pagal taip vadinamą Puasono tikimybių pasiskirstymo formulę.
Tačiau mokslas nestovi vietoje. Neseniai Vinčenso Karbone vadovaujama tyrinėtojų grupė iš Kalabrijos universiteto paskelbė apie atradimus, kurie paneigia ankstesnę teoriją. Išnagrinėję ašigaliuose vykstančius pokyčius, italai pareiškė, jog Puasono formulė čia netinka. Poliškumų kaita vyksta visai ne atsitiktinai, o dėsningai, t.y. kiekvienas „persijungimas“ nulemia sekantį „persijungimą“. Tuo pačiu, V. Karbone draugų manymu, žemės branduolys pasižymi gera „atmintim“. Tai reiškia, jog ir naujosios magnetinių „žaidimų“ formulės toli ieškoti nereikia. Optimalus variantas - Levi pasiskirstymas, atsižvelgiantis į „atminties efektą“.
Fizikinio šio reiškinio paaiškinimo mokslininkai dar neturi. Labiausiai tikėtina, jog „persijungimo“ priežastis yra skystų metalų, esančių ties branduolio ir mantijos riba, pasislinkimas. Tai įrodyti arba paneigti galima tik kompiuterinio modelio pagalba, tačiau kol kas joks, net pats galingiausias superkompiuteris, negali susidoroti su šia užduotimi.