Astrofizikai, analizavę „Chandra“ rentgeno observatorijos duomenis, galaktikų spiečių spektrinės analizės duomenyse pastebėjo emisijos juostą, kuri, manoma, yra tamsiosios medžiagos formos – steriliųjų neutrinų – ženklas.
Galaktikos neretai sušoka į gumulus, vadinamus spiečiais – tai yra pačios didžiausios mums pažįstamos ir tamsiosios medžiagos sankaupos. Pavyzdžiui, mūsų galaktika, Paukščių takas, priklauso „Vietinei grupei“ – spiečiui, kuriame dar yra apie 35 galaktikas, taip pat ir Andromeda, esanti už 2 mln. šviesmečių. Milžiniškuose spiečiuose galaktikų gali būti tūkstančiai – visas jas vienoje vietoje išlaiko gravitacija. Pats mums artimiausias galaktikų spiečius yra Mergelės spiečius – jame yra apie 2000 galaktikų. Spiečius nuo mūsų nutolęs maždaug 50 mln. šviesmečių atstumu, rašo scitechdaily.com.
Erdvė tarp galaktikų – ne tuštuma. Ją užpildo karštos tarpgalaktinės dujos, kurių temperatūra siekia net dešimtis milijonų ir daugiau laipsnių Kelvino skalėje. O taip pat šioje erdvėje galima rasti ir sunkiųjų elementų, kurie ištrūksta iš galaktikų ir per milijardus metų galaktikų bei žvaigždžių evoliucijos susikaupia tarpgalaktinėje erdvėje. Šiuos tarpgalaktinių dujų elementus galima identifikuoti pagal jų emisijos linijas rentgeno bangų spektre – mokslininkai nustatė, kad dujose esama deguonies, neono magnio, silicio, sieros, argono, kalcio, geležies, nikelio ir net chromo bei mangano.
Santykinė šių elementų gausa teikia mums svarbios informacijos apie supernovų dažnį skirtingų tipų galaktikose atitinkamuose spiečiuose, nes supernovos gamina ir/arba paskleidžia šiuos elementus dujose tarp galaktikų spiečių. Todėl Harvard-Smithsonian astrofizikos centro mokslininkai ir jų kolegos buvo labai nustebę, kai „Chandra“ registruotuose spektruose aptiko emisijos juostą, kurios atitikmens tarp žinomų cheminių elementų nėra.
Esra Bulbul, Adamas Fosteris, Randallas Smithas, Scottas Randallas ir kolegos tyrinėjo 73 galaktikų spiečių (taip pat Mergelės spiečiaus) rentgeno spindulių spektro vidurkį – taip buvo ieškoma emisijos linijų, kurios yra per silpnos, kad būtų pastebėtos kurio nors atskiro spiečiaus emisijos spektre. Atradimas juos nustebino – aptikta emisijos linija tame spektro ruože, kuriame nieko rasti nesitikėta.
Mokslininkai iškėlė labai įdomią hipotezę: spektro linija susidarė dėl numanomos, tačiau niekada tiesiogiai nematytos tamsiosios medžiagos dalelės, vadinamos steriliuoju neutrinu, skilimo. Iškelta idėja, jog karštos rentgeno spindulius skleidžiančios dujos galaktikų spiečiuje gali būti gera vieta ieškoti tamsiosios medžiagos pėdsakų, o jeigu steriliųjų neutrinų atradimo faktas būtų patvirtintas, vadinasi būtų pasiektas rimtas proveržis tamsiosios medžiagos tyrimuose. Nors, žinoma, kol kas negalima atmesti tikimybės, jog tai, ką pamatė mokslininkai, yra statistinė ar kitokio pobūdžio klaida.
Neseniai kitos mokslininkų grupės gauti, bet nepublikuoti rezultatai, panašu, taip pat skelbia panašų atradimą: šio tyrimo autoriai mano, jog 2015 metais planuojama pradėti Japonijos „Astro-H“ rentgeno spindulių tyrimų misija bus itin svarbi priemonė siekiant patvirtinti arba paneigti jų tyrimo rezultatus.
