Mokslininkai teigia, jog anksčiau už asteroidą, po kurio susidūrimo su žeme išnyko dinozaurai, mūsų planetą pasiekė kur kas didesnis jo pirmtakas. Manoma, jog į Antarktį įsirėžęs asteroidas sukėlė masinį rūšių išnykimą ir veikiausiai davė pradžią Australijos žemynui.
Ohajo valstijos universiteto mokslininkų teigimu, Rytų Antarkties Vilkso Žemės rajone apie 1,6 kilometro gylyje esantis 483 kilometrų pločio krateris yra maždaug 250 milijonų metų senumo. Jo dydis ir vieta leidžia manyti, kad jis galėjo duoti pradžią Gondvanos superkontinento skilimui, dėl ko susidarė tektoninis lūžis, pastūmėjęs į šiaurę Australiją.
Vilkso Žemės krateris – pats didžiausias iš aptiktų žemėje. Jis kone dvigubai didesnis už Jukatano pusiasalyje, Meksikoje esantį Čiksulubo kraterį. Manoma, kad Čiksulubo asteroidas buvo 9,6 kilometrų pločio, o Vilkso Žemės asteroidas - keturis ar penkis sykius didesnis: jo plotis siekė apie 48,3 kilometro.
Kraterį atrado JAV, Rusijos ir Pietų Korėjos mokslininkų grupė. Jai vadovavo R.Frese ir geologijos daktaras Laramie Pottso. Mokslininkai bendradarbiavo ir su Jungtinių Valstijų nacionalinės aeronautikos ir kosmoso erdvės tyrimo valdybos (NASA) pareigūnais.
