Kokia ateitis laukia Lietuvoje kuriamų integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų – slėnių? Ką daryti, kad jie taptų veiksmingais šalies mokslo ir ekonomikos varikliais? Atsakymus į šiuos klausimus renginyje „Slėniai: virsmo taškas 2014“ siūlė į Lietuvą atvykę Švedijos, Norvegijos, Lenkijos slėnių atstovai bei „Technopolis Group“ ekspertai, ketverius metus stebėję, kaip kuriami slėniai Lietuvoje.
Martyno Ambrazo nuotrauka
„Mokslo ir verslo bendradarbiavimo, kaip ir kitokių tradicijų, labai greitai nesukursi. Belieka kantriai gerinti bendradarbiavimo kultūrą ir mokytis ne vien iš savo klaidų, bet ir iš naujausių geros praktikos pavyzdžių“, – renginyje kalbėjo švietimo ir mokslo viceministrė Svetlana Kauzonienė.
Slėniai – savo mastais ir lėšomis didžiausias Lietuvoje vykdomas mokslo ir verslo sinergijos projektas. Jų kūrimo procesą nuolat stebėjo nepriklausomi tarptautiniai ekspertai. Dirbdami tiesiogiai su slėnių projektų vadovais ir sprendimų priėmėjais ekspertai skleidė tarptautinę slėnių valdymo, atviros prieigos realizavimo, rinkodaros, investicijų pritraukimo patirtį. Slėnių stebėseną Švietimo ir mokslo ministerijos užsakymu vykdė Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA).
„Mano nuomone, Lietuvos slėniai – sveikintina iniciatyva. Jums reikalinga struktūra, kaip vystyti nacionalinę ekonomiką. Bet privalote nepamiršti, kad reikia nuolat stebėti, kaip jie veikia ir apsvarstyti įvairias naujas iniciatyvas. Labai dažna įvairių verslo įmonių ir vyriausybių klaida – sukurti infrastruktūrą ir tikėtis, kad iškart atsiras kažkokie rezultatai. Ne, tai tik vienas žingsnis. Šiuolaikiniame dinamiškame pasaulyje reikia nuolat peržiūrėti tikslus, uždavinius, atnaujinti strategijas“, – kalbėjo Norvegijos Inovacijų strategijos ir vadybos konsultantų bendrovės „Clareo“ direktorius, atsakingas už Europos regioną, Jørn Bang Andersen.
Švedijos „Fiber Optic” slėnio vadybininkas Torbjörn Jonsson atkreipė dėmesį, kad reikia vengti rizikos pernelyg susikoncentruoti į akademinių žinių vystymą slėniuose. „Juk esminė idėja – kartu dirbantys mokslininkai ir verslininkai, o slėniai turi veikti kaip šio proceso katalizatorius. Nors naujos žinios – labai svarbu, pagrindinė slėnių misija turi būti kurti ryšius, užpildyti spragas, kad Lietuvos mokslas ir verslas veiktų kaip vieninga sistema“, – sakė jis.
