Kvantinė fizika gali daryti tokius dalykus, kuriuos mistifikavo netgi Albertas Einsteinas. Ateities technologijos jau ne kartą pranoko ir didžiausius lūkesčius – žmonės išsilaipino Mėnulyje, išrado išmaniuosius telefonus... Tačiau teleportacija atrodo kažkas nesuvokiama protu.
Idėja, kad save galima suskaldyti į sudedamąsias molekules, perduoti per erdvę ir jas vėl atkurti kitoje vietoje skamba šauniai, tačiau ją įgyvendinti yra be galo sunku.
Tačiau teleportuoti informaciją yra gerokai paprasčiau. Žurnale „Science“ išspausdintame tyrime mokslininkai iš Delfto technologijų instituto Olandijoje būtent tai ir padarė, rašo time.com. Jie įtraukė kvantinį susietumą, kurį A. Ensteinas apibūdino kaip „vaiduoklišką veiksmą per atstumą“.
Susietos dalelės yra tarsi nedarnios kvantinės fizikos poros. Jei kvantinės fiziko teorija yra teisinga, vadinasi sąveika gali vykti begaliniuose atstumuose ir akimirksniu.
Tai reiškia, kad vienos dalelės judėjimas ir kryptis nuspręs kitos dalelės – jo susieto partnerio – judėjimą ir kryptį, kad ir kurioje Visatos vietoje ji bebūtų.
Olandijos universiteto mokslininkai šį principą įrodė izoliuodami pasirinktus susijusius elektronus dviejuose stipriai atšaldytuose deimantuose, padėdami deimantus vieną nuo kito 10 metrų atstumu jiems sukurdami, kaip apibūdino vienas tyrime dalyvavusių fizikų, miniatiūrinius kalėjimus. Tai leido fizikams elektronų sukimąsi pamatuoti itin tiksliai.
Jie manipuliavo elektronų sukimosi greičiu ir nustatė, kad vieno jų sukimasis turėjo įtakos kito sukimuisi, netgi ir per atstumą.
Tokį rezultatą pavyko pasiekti ir Merilendo universiteto mokslininkams 2009 m., tačiau eksperimentas suveikė tik kartą iš 100 mln. bandymų. O pastarasis eksperimentas sėkmingai atliktas visus kartus. Toliau Olandijos mokslininkai atliks kitus eksperimentus ir žiūrės, ar kvantiniai susietumai bus veiksmingi kilometro atstumu.
Šis išradimas gali padėti pamatus ir kvantinės kompiuterijos srityje.
