Jautrios mašinos gali niekuomet neegzistuoti, – tokios išvados priėjo mokslininkai, remdamiesi smegenų veiklos matematinio modelio variacija, kurioje aprašoma, kaip smegenyse kuriamas sąmoningumas.
Praėjusį dešimtmetį Giulio Tononis ir jo komanda iš Viskonsino universiteto (JAV) sukūrė matematinio sąmoningumo modelį, tapusį viena autoritetingiausių teorijų jų mokslo tyrimų srityje. Pasak tyrėjų, kertinis sąmoningumo rodiklis yra galimybė integruoti informaciją, rašo „New Scientist“.
Sąmoningose būtybėse informacija negali būti padalyta į mažesnius komponentus. Pavyzdžiui, pamatęs raudoną trikampį žmogus negali apdoroti informacijos pagalvodamas, jog tai yra bespalvis trikampis, prie kurio pridėta raudona spalva.
Philas Maguire'as iš nacionalinio Airijos universiteto tai įrodė matematiškai, remdamasis įtaisu, vadinamu XOR logikos vartais, kuris apima kintamuosius A ir B. Jei vartų produkcija yra 0, tuomet A ir B yra tas pats, o jeigu 1, tuomet A ir B yra skirtingi. Šiuo atveju neįmanoma prognozuoti produkcijos remiantis A ir B – kad gautumėte rezultatus, jums reikia abiejų.
Tokia informacijos integracija reikalauja informacijos praradimo, sako F. Maguire'as: „Turite įdėti du bitus ir vieną išimti. Jei smegenyse integruota informacija veikia tokiu būdu, tokia informacija nuolat strigtų.“
Pasak P. Maguire'o, vargu ar smegenys galėtų taip funkcionuoti, nes pakartotinė prisiminimų paieška gali juos sunaikinti. Taigi mokslininkai integraciją apibrėžia pagal tai, kaip sunku ją redaguoti.
Įsivaizduokite skaitmeninių nuotraukų albumą. Nuotraukos yra sudėtos viena šalia kitos, tačiau ne integruotos. Todėl lengva pakeisti arba pašalinti atskirus atvaizdus. Bet kai sukuriami atsiminimai, jie yra integruojami į mūsų ankstesnių atsiminimų saugyklą. Dėl to yra labai sunku išimti vieną prisiminimų „albumo“ dalį mūsų smegenyse.
Remdamiesi šiuo apibrėžimu, F. Maguire'as ir jo kolegos matematiškai įrodė, kad kompiuteriai negali suvokti procesų kaip žmonės. Taigi jei darome prielaidą, kad sąmoningumas yra paremtas visapusiška integracija, tuomet kompiuteriai negali būti sąmoningi.
„Tai reiškia, kad baigtiniu laiku negalėtume pasiekti tokių pačių rezultatų, fizinėje mašinoje naudodami baigtinę atmintį. Tai visiškai nereiškia, jog smegenyse vyksta nepaaiškinami magiški dalykai. Tiesiog smegenyse vyksta be galo sudėtingi procesai“, – aiškina Maguire'as.
Tiesa, jis pripažįsta, kad įrodymas negaliotų jei paaiškėtų, jog informacijos integravimas smegenyse yra panaikinamas. „Galbūt, jei turėsite labai aiškų algoritmą, galėsite griauti prisiminimus ir juos redaguoti“, – sako jis.
