Vieni pirmųjų daiktų, su kuriais susiduria vaikai realiame pasaulyje, nuo senų laikų yra žaislai. Jie nuo seno formavo jo neuronų tinklą, mokė akimis ir rankomis atpažinti atvaizdus bei manipuliuoti objektais. Fizinių modelių pasaulis mažąjį žmogutį ruošė gyvenimui realiame pasaulyje. Įdomu tai, kad tuo pačiu keliu nusprendė eiti ir vienas didžiausių mobilių mikroschemų gamintojų „Qualcomm“, kuris testuoja iš principo naujos architektūros mikroschemas.
„Qualcomm“ mokslininkų atliekamas testavimas, kurį aprašo puslapis „Neuromorphic Chips“, puikiai atspindi tai, kokiu keliu eina dabartinė žmonių civilizacija. Vieni ekspertai ją vadina informacine, kiti – postindustrine… O štai nedideliu šuniuko dydžio roboto testavimui „Qualcomm“ naudoja žaisliukų rinkinį, kurį pagimdė amerikiečių prekybininkų mitologija – Kapitonas Amerika ir Žmogus Voras. Komiksų personažai nuo šiol pradeda gyventi realiame pasaulyje, tik šį kartą jų vaidmenį atlieka robotai su neuroninėmis mikroschemomis.
Robotas, kuris dėlioja žaisliukus viena ar kita tvarka, pats nėra žaisliukas. Jis yra naujos technologijos – žmogaus smegenų alternatyvos – bandytojas. Juk būtent šis organas leido žmogui tapti planetos Žemė valdovu. Ši gamtos sukurta technologija nėra jau taip lengvai perkeliama į tradicinės architektūros procesorius. Tas pats išmanusis telefonas yra daug kartų galingesnis už 2000-ųjų stacionarius kompiuterius, jau nekalbant apie tuos lempinius analogus, su kuriais kurtos atominės bombos. Tačiau galia pasireiškia tik nuoseklių skaičiavimų srityje.
